Turtai, kuriuos sudaro monetos bei juvelyriniai dirbiniai – ir kurie, teigiama, priklausė rusėnų princesei ir XII a. Lenkijos karaliaus Boleslovo III Kreivaburnio seseriai – buvo atrasti nedideliame Sluškovo kaimelyje.
Lauke užkasto puodo viduje Lenkijos mokslų akademijos archeologijos ir etnologijos instituto archeologas dr. Adamas Kędzierskis rado 6500 sidabrinių monetų, išskirstytų į lininius maišelius, sidabro luitus, švininius fragmentus ir du auksinius žiedus bei dvi vestuvines juostas.
Nepaprastas atradimas buvo padarytas išgirdus kaimo kunigo perpasakotas vietines legendas apie paslėptą lobį.
Dr. A.Kędzierskis lankėsi kaime, norėdamas nufotografuoti vietą, kurioje 1935 m. archeologai atrado tuomet didžiausią Lenkijos monetų lobį.
Bet vykdydamas savo tyrinėjimus jis pradėjo kalbėtis su vietiniu kunigu, kuris papasakojo apie gandus, kuriuos girdėjo iš prieškario lobių ieškotojų.
„Pagal oficialią versiją lobis buvo paslėptas trijų žemės sklypų, esančių šiaurinėje kaimo dalyje, sankirtoje“, – pasakoja archeologas. – „Ši žinia nepasitvirtino, todėl 2020 metais dėmesys buvo sutelktas arčiau kelio esančiam laukui. Šią vietą nurodė kun. Stachowiakas“.
Po dviejų dienų archeologai rado lobį.
„Buvo rastas puodas, prikimštas denarų. Tai nepaprastai vertingas atradimas archeologams, istorikams ir muziejaus darbuotojams“, – sako dr. A.Kędzierskis.
Pasak jo, tai yra vienas įdomiausių lobių Lenkijoje. „Sluškovo kaimo lauke netoli Kališo rastas lobis priklauso XI – XII a. sandūrai“, – patikslina mokslininkas.
Lobis buvo toks didelis, kad kasinėjimų vakarą net teko iškviesti vietinius savanorius ugniagesius – kad šie per naktį pasaugotų vietą.
Ant vieno iš žiedų yra užrašas kirilicos abėcėle: „Viešpatie, padėk savo tarnaitei Marijai“.
Remdamasis tuo, dr. Kędzierskis mano, kad žiedas galėjo priklausyti rusėnų princesei, vardu Marija.
„Mes žinome, kad tuo metu Boleslovo III Kreivaburnio žmona buvo princesė Zbysława. Remiantis istoriniais šaltiniais, ji turėjo turėti seserį Mariją, kuri buvo ištekėjusi už Piotro Włostowiciaus, – teigia archeologas. – Paprastai pripažįstama, kad Marija buvo Kijevo princo Sviatoslavovičiaus Isiaslavovičiaus dukra“.
Turint omenyje jos vyro pagrobimą, kurį suorganizavo kunigaikštis Volodaras iš Peremyšlio, manoma, kad rastos monetos galėjo būti Marijos gauto kraičio dalis, kurią ji galbūt paslėpė.
„Jos vyro padėtis ir turtas galėjo paskatinti ją paslėpti lobį, prie kurio vėliau buvo pridėtas ir vestuvinis žiedas, – sako dr. A.Kędzierskis. – Galbūt lobis buvo užkastas 1145 ar 1146 metais, prieš pat jai pabėgant iš Lenkijos. Hipotezė nėra patikrinama – bet labai patraukli“.
Šiuo metu planuojami tolesni kasinėjimų darbai.
Parengta pagal „The First News“.
