Kodėl yra tiek tikinčių sąmokslo teorijomis? Atsakymą pateikė neuromokslininkė

Pastaruoju metu atrodo, kad tikinčių sąmokslo teorijomis tik daugėja. Ir nors kai kurios teorijos tėra įdomus laisvalaikio skaitalas, daugelis jas vertina visiškai rimtai – ir mano, kad jų scenarijai kelia grėsmę.

 Didėjant smegenų žievei, modelio apdorojimas tapo vis sudėtingesnis – ypač padidėjus prefrontalinei žievei ir regionams, susijusiais su vaizdo apdorojimu. Tačiau šis išgyvenimo mechanizmas gali tapti nevaldomu.<br> 123rf iliustr.
 Didėjant smegenų žievei, modelio apdorojimas tapo vis sudėtingesnis – ypač padidėjus prefrontalinei žievei ir regionams, susijusiais su vaizdo apdorojimu. Tačiau šis išgyvenimo mechanizmas gali tapti nevaldomu.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2021-01-10 08:40

Jau klestinti „antivakserių“ bendruomenė skelbia naujas sąmokslo teorijas dėl vakcinų nuo COVID-19. Jie pateikia neteisingus teiginius, kad vakcina buvo skubota, joje yra kenksmingų medžiagų arba kad ji gali perrašyti jūsų genetinį kodą.

Nepaisant to, kad ekspertai visa tai paneigė, tokia nuomonė vis dar išlieka. Kai kurie sąmokslo teoretikai įvardija patį virusą kaip apgaulę, o kai kurie netgi teigia, kad jį sukelia 5G – tai rodo nepilną biologijos ir fizikos suvokimą. Šios nuomonės turi realių padarinių, dėl kurių pasaulyje jau buvo sunaikinti keli 5G bokštai. Tikėdami 5G teorijomis, sąmokslininkai švaistė pinigus sumanymams blokuoti Wi-Fi signalą iš savo maršrutizatorių, kad „apsisaugotų“.

Ir tai ne vienintelės fantastiškos sąmokslo teorijos. Tad kodėl jau ir taip chaoso kupiname pasaulyje žmonės taip entuziastingai tiki tokiomis teorijomis? Neuromokslininkė Shannon Odell turi paaiškinimą.

„Žmogaus smegenys sukuria modelius, kurie padėtų mums išgyventi. Šie modeliai gali išgelbėti jūsų gyvybę. Didėjant smegenų žievei, modelio apdorojimas tapo vis sudėtingesnis – ypač padidėjus prefrontalinei žievei ir regionams, susijusiais su vaizdo apdorojimu. Tačiau šis išgyvenimo mechanizmas gali tapti nevaldomu. Kai mes vystėmės, smegenys taip veiksmingai kūrė šiuos modelius, kad kartais sukurdavo modelį iš visiškai nesusijusių duomenų“, – aiškina mokslininkė.

Sh.Odell nagrinėdama, kodėl kai kurie žmonės yra labiau linkę į sąmokslo teorijas nei kiti, teigia, kad „žmonės, kurie tiki sąmokslo teorijomis, turi smegenis, kurios yra labiau linkusios į iliuzinį modelio suvokimą: dar žinomą kaip ryšių radimą ten, kur jų nėra“. Ir dėl to gali būti kaltas dopaminas. „Žmonės, turintys genetiškai aukštesnį laisvo dopamino kiekį, labiau tiki viena ar daugiau sąmokslo teorijų. Šiems įsitikinimams įsigalėjus, patvirtinimo šališkumas juos sustiprina“, – sako mokslininkė.

Įtempti ir neapibrėžti laikai, kuriais gyvename, iš tikrųjų gali paskatinti sąmokslo teorijų bumą. „Bejėgiškumo jausmas gali priversti žmogų bandyti surasti tvarką chaose – o tai dažnai reiškia modelių radimą ten, kur jų nėra“, – teigia ji. Tačiau yra vilties tiems, kurie tiki tokiomis teorijomis, bet nori jų atsisakyti. „Žmonių įgalinimas skatinant juos imtis veiksmų savo asmeniniame gyvenime gali sumažinti bejėgiškumo jausmą – ir savo ruožtu sumažinti priklausomybę nuo sąmokslo teorijų.“, – teigia Shannon Odell.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.