Jie irgi nori rungtyniauti – kas yra integruotas sportas, ir kodėl tai yra svarbu Mokslo populiarinimo konkursas

Dr. Kastyčio Zubovo rašomas tinklaraštis „Konstanta 42“, portalas Lrytas.lt ir mokslo populiarinimo laida „Mokslo sriuba“ skelbia mokslo populiarinimo rašinių konkursą. Tai – jau aštuntasis toks renginys, vykstantis kasmet nuo 2013 metų. Domitės mokslu ir norite papasakoti apie tai kitiems? Gal supažindinti visuomenę su naujausiais atradimais ir išradimais, gal išsklaidyti mitus ar atskleisti kokią nepakankamai įvertintą detalę? Tai puiki proga tą padaryti ir laimėti prizų! Konkurso taisykles galima rasti čia, o dabar dalinamės devintuoju konkurso darbu – Kauno kolegijos taikomosios komunikacijos studentės Ingos Rėkutės rašiniu apie integruotąjį sporto ir jo svarbą.

 Žaidimų forma neįgalieji įgaus pasitikėjimo savimi, nenustos ateityje siekti aukštumų, bus ištvermingesni, atkaklūs – ir žinoma, praplės savo akiratį bei susiras dar daugiau draugų.<br> 123rf nuotr.
 Žaidimų forma neįgalieji įgaus pasitikėjimo savimi, nenustos ateityje siekti aukštumų, bus ištvermingesni, atkaklūs – ir žinoma, praplės savo akiratį bei susiras dar daugiau draugų.<br> 123rf nuotr.
 PSO tyrimas parodė, kad žmonės, gimę su viena negalia, dažniausiai turi ir antrąją, bet ne visada matomą ir iš karto suprantamą.<br> PSO iliustr.
 PSO tyrimas parodė, kad žmonės, gimę su viena negalia, dažniausiai turi ir antrąją, bet ne visada matomą ir iš karto suprantamą.<br> PSO iliustr.
 Teisėjų gestai („Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“, 2020)<br> „Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“, 2020
 Teisėjų gestai („Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“, 2020)<br> „Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“, 2020
 Marškinėliai („Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“, 2020).<br> „Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“, 2020
 Marškinėliai („Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“, 2020).<br> „Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“, 2020
Daugiau nuotraukų (4)

Inga Rėkutė

Mar 23, 2021, 1:48 PM

Neretai ir visai nejučia mes įsisukame į savąjį pasaulį, kuriame matome ir girdime tik tai, kas tuo metu mums yra svarbu ir naudinga. Lyg ir džiaugiamės gavę darbą naujoje vietoje ar pradėję mokytis kokio nors dalyko, mėgaujamės ramybe ir laiku būnant namie – kaip įprasta dabartiniame gyvenime, žvelgiant į šalyje ir pasaulyje susiklosčiusią COVID19 situaciją. Neretai įstringame monotonijoje, pečius slegia užgulę darbai.

Visa tai slegia tol, kol nepažvelgiame į viską kitaip. Svarbiausia yra supratimas, ko gyvenime norime ir ką bandome pasiekti. Tikslas turi būti kuo aiškesnis. Pažvelgus į tvyrančią atmosferą ir žmonių nuotaikas, galime teigti, kad ne viskas klostosi taip, kaip iš tikrųjų norėtųsi. Dažnai slogi nuotaika pereina į pastovią būseną ir emociją. Tai gali privesti prie depresijos – o tai sukeltų didelių kliūčių ateities darbams ir žinoma – sveikatai. Nors ir gyvename mažiau saulėtame krašte, o tai tikrai neretai lemia mūsų visų nuotaiką, tačiau galime sukurti sau šviesesnę šiandieną – ir tuo pačiu, tokį pat šviesų rytojų.

Mintis apie savąjį pasaulį buvo ne šiaip sau. Tai ženklas – o gal net ir ateityje slypinčios pasekmės – kad apsistojus vien tik mažame rate, neišvysime kitų itin svarbių dalykų. Pavyzdžiui, padidėjusios taršos. Apie išmetamą CO2 kiekį kalba ne tik vyriausybės, šios mums visiems itin aktualios problemos imasi ir transporto bei logistikos įmonės – t.y. įmonei įsigijus transporto priemonių parką, kuris atitinka Euro 6 standartą (tai varikliai, kurie išmeta mažiau teršalų nei kiti Euro vienetai), yra skaičiuojamas išmetamo CO2 kiekis – yra vedamos lentelės, kurios patvirtina taršos mažinimo lygį. Tokios įmonės už tai gauna sertifikatus, patvirtinančius deramą jų veiklą ir rūpinimąsi aplinka – ir galima teigti, kad toks įmonių požiūris į teršalų mažinimą yra užkrečiamas, nes prie šio projekto, prisijungia vis daugiau įmonių.

Kiti svarbūs aspektai – tai, kad vandenynų dugnai pavirtę šiukšlynais, kenčia ir galiausiai miršta gyvūnai, plinta virusai (ne tik SARS-CoV-2), kaip antai naujasis protrūkis Gvinėjoje, apie kurį šių metų vasarį rašė žiniasklaida, kai buvo paskelbtas Ebolos viruso epidemijos pavojus. Taip pat galime nepastebėti ir šalia esančių žmonių, kuriems reikia mūsų pagalbos – o gal net labiau priėmimo ir lygybės. Ši tema šiomis dienomis nėra itin madinga, tačiau atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nori padėti žmonėms su tam tikra negalia.

Dar universiteto studijų laikais yra tekę versti tekstą iš anglų kalbos į lietuvių, o sutvarkius parengti transkribciją animaciniam filmui ir vėliau jį ne tik įgarsinti, bet ir pridėti subtitrus. Jau tada suvokėme, kaip yra svarbu lanksčiai žiūrėti į visuomenę. Juk subtitrai ne tik vaikams padeda lavinti jų skaitymo ir rašymo įgūdžius – jie padeda ir žmonėms, kurie galbūt prasčiau girdi, o labiausiai – kurčnebyliams.

Žmonės, turintys tokią negalią, lygiai taip pat nori būti svarbia visuomenės dalimi. Nenori jaustis atskirtais. Kaip teigia Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Lietuvos integruoto sporto asociacijos globėjas Algirdas Butkevičius, „padarėme didžiulę pažangą vaduodamiesi iš stereotipų kaustomos pasaulėžiūros, ir tokios europietiškos vertybės kaip laisvė, lygybė, teisingumas, žmogaus orumas, tolerancija vis labiau tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Didėja supratimas, kad kiekvienas žmogus yra mūsų visuomenės turtas, ir tik nuo jų abiejų sąveikos priklauso, koks dvasinis ir materialus indėlis bus įneštas į bendrą gėrį“ (citata iš „Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklių“, 2020). Dažniau kalbant ir veikiant dėl žmonių su negalia, įskiepysime jiems pasitikėjimo, jėgos, noro tobulėti, siekti ir augti kartu su visuomene. Galbūt atrasime daug gerų ir labai įdomių draugų – nes jie irgi turi ką papasakoti, nupiešti, parašyti ir nuveikti.

Studijuojant Kauno kolegijoje, susipažinome su mokomąja knyga „Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“ (Brusokas, A., Martinonytė, J., 2020). Joje rašoma apie integruoto sporto populiarinimą Lietuvoje. Lietuvos integruoto sporto asociacija įkurta dar 2017 metais, o šios organizacijos tikslas yra „skatinti lygias galimybes, socialinę įtrauktį, nepriklausomai nuo žmogaus lyties, fizinių, socialinių, ekonominių ar kultūrinių skirtumų, sudarant visiems vienodas galimybes būti fiziškai aktyviems“ („Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“, 2020). Taigi, fizinis aktyvumas yra svarbus visiems. Vis dėlto, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos išvadomis, pastebėta, kad 2019 m. įvairias negalias turėjo apie 37 procentai viso pasaulio žmonių. Šias negalias – kaip pačias dažniausias – suskirstė į keturias dalis.

PSO tyrimas parodė, kad žmonės, gimę su viena negalia, dažniausiai turi ir antrąją, bet ne visada matomą ir iš karto suprantamą. Šie sutrikimai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės, turintys tam tikras negalias – ypač tas, kurios riboja judesius, reakcijos greitį – negali laisvai sportuoti ir būti pilnaverčiu žaidimo dalyviu, komandos dalimi.

Tačiau Integruoto sporto asociacija tikisi pakeisti visuomenės požiūrį, skatina sportuoti kartu, būti kantriais ir draugiškais. Tikslas yra suburti įvairią komandą, kurioje būtų svarbu ne pats rezultatas ir pergalės, o pati veikla ir požiūris. Dar 2018 m. pavasarį buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo nustatyta, kad „Kauno kolegijos studentai į neįgaliuosius žiūri pozityviai ir neatsisakytų bendrauti su neįgaliu asmeniu. Studentai neturi pakankamai informacijos apie integruotą sportą ir nėra sportavę kartu su neįgaliais žmonėmis, tačiau tokiuose renginiuose sutiktų dalyvauti“ („Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“, 2020).

Iš tikrųjų, suvokimas, kad visi mes esame lygūs – tik kad esame skirtingi – atsiranda tik tada, kai susidaro pakankamas žinių bagažas – tai yra, tinkamas bendravimas su neįgaliais žmonėmis. Dažnai pasimetame, galbūt norime padėti, guodžiame – bet tai neįgaliems ne visada patinka. Svarbiausia yra tinkamas bendravimas, o tuo pačiu bendradarbiaujant siekti ir tam tikrų rezultatų – pavyzdžiui, įtraukus sportuoti neįgalųjį, tuo pačiu skatinti įsitraukti ir šeimos narius, draugus. Taip susikurtų draugiška bendruomenė.

Vis dėlto, šiomis dienomis, kai ne tik poilsis, bet ir darbas vyksta namuose, žmonėms vis labiau pristinga pasitikėjimo savimi – o kad šie trūkumai būtų išsklaidyti, geriausias „vaistas“ skatinti pasitikėjimą yra būtent sportas. Todėl analizuojamoje knygoje „Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“ yra detaliai aprašomos visos būtinos pasirinktos sporto šakos taisyklės, žaidžiant kartu su neįgaliais. Galima išmokti šių sporto šakų taisyklių:

Integruotas krepšinis – kas yra integruotas krepšinis, kokios yra pagrindinės taisyklės: aikštelėje, gynybos ir puolimo zonos, linijos, žaidimo laikas, kamuolys, teisėjų gestai, žaidėjai, kapitono pareigos ir teisės, žaidėjai neįgaliojo vežimėlyje, savarankiškai judantys žaidėjai, taškai bei pražangos, rungtynių pradžia / pabaiga, žaidimo taisyklės.

Baskino žaidimas – aprašoma, kas tai per žaidimas ir kokios taisyklės šiam žaidimui priklauso: žaidimas į du krepšius vienu metu, žaidimo laikas, kamuolys, žaidėjų skaičius komandoje, vaidmenys, funkcijos (dviejų ir vieno žaidėjo), keitimų taisyklės, žaidėjų funkcinis įvertinimas (metimas, gebėjimas naudotis abiem krepšiais, kitų žaidėjų įsitraukimas į žaidimą, judėjimas be kamuolio).

Integruotas futbolas – žaidimo komandos yra sudarytos iš sveikų ir neįgalių žmonių. Aiškinamos žaidimo taisyklės: vaidmenys, aikštelė, kamuolys, paskirtos užduotys, keitimo zonos, baudos smūgio aikštelė, žaidimas į dvejus vartus vienu metu, žaidėjų skaičius komandoje, jų vaidmenys ir numeriai, integruoto futbolo žaidėjų vaidmenų funkcijos, aikštės žaidėjų sudėtis, keitimai, žaidėjų apranga, teisėjavimas, laiko teisėjo pareigos, žaidimo laikas, kamuolys (žaidžiamas ir nežaidžiamas), varžybų rezultato skaičiavimas, nusižengimai, laisvas smūgis, baudinys, įžaidimas nuo šoninės linijos, kampinis, žaidimas nuo vartų, baudiniai po varžybų nugalėtojui nustatyti, funkcinis įvertinimas, funkciniai žaidėjų vaidmenų profiliai, vaidmenys, testo atlikimas ir lentelės forma pildymui.

Vis dėlto tam, kad būtų sudarytos visos reikalingos sąlygos neįgaliųjų žmonių įtraukimui į sportą, reikia apie tai garsiai kalbėti – bei daug tuo domėtis, kitaip tariant – populiarinti integruotą sportą Lietuvoje.

Visai neseniai, atlikus Lietuvos žiniasklaidos analizę ir surinkus nemažą kiekį svarbios informacijos apie vykdomą komunikaciją tiek socialinėse medijose, tiek pačioje žiniasklaidoje – ypač televizijoje – galima teigti, kad Lietuvos nacionalinis televizijos ir radijo transliuotojas yra vienas iš tų pavyzdžių, kuris, lyginant su kitais žiūrimais kanalas, skatina ir žvelgia plačiau, t.y. atsižvelgia į žiūrovus ir jų sudėties skirtumus. Tokiu būdu bus pasiektas tikslas atsižvelgti ir į tuos žmones, kurie lygiai taip pat nori būti pastebėtais ir įvertintais.

Žaidimų forma neįgalieji įgaus pasitikėjimo savimi, nenustos ateityje siekti aukštumų, bus ištvermingesni, atkaklūs – ir žinoma, praplės savo akiratį bei susiras dar daugiau draugų.

Šaltiniai:

  1. Brusokas, A. ir Martinonytė, J. (2020). Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės: mokomoji knyga. Kaunas: Kauno kolegijos Reklamos ir medijų centras.
  2. LRT. Gvinėjoje paskelbtas pavojus [žiūrėta 2021-03-15]. Interneto nuoroda: https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1344421/gvinejoje-paskelbtas-ebolos-viruso-epidemijos-pavojus.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: V. Putinas paskelbė apie keturių Ukrainos sričių aneksiją