Rusijos kariniai povandeniniai laivai Arktyje atliko neįprastą manevrą

Trys Rusijos karinio jūrų laivyno povandeniniai laivai Arktyje vienu metu per ledą prasimušė į paviršių, būdami kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito – ir tai tapo vienu iš pirmųjų kartų, kai buvo atliktas toks sudėtingas manevras.

 Trys Rusijos karinio jūrų laivyno povandeniniai laivai Arktyje vienu metu per ledą prasimušė į paviršių, būdami kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito.<br> AP / Scanpix nuotr.
 Trys Rusijos karinio jūrų laivyno povandeniniai laivai Arktyje vienu metu per ledą prasimušė į paviršių, būdami kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito.<br> AP / Scanpix nuotr.
 Trys Rusijos karinio jūrų laivyno povandeniniai laivai Arktyje vienu metu per ledą prasimušė į paviršių, būdami kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito.<br> AP / Scanpix nuotr.
 Trys Rusijos karinio jūrų laivyno povandeniniai laivai Arktyje vienu metu per ledą prasimušė į paviršių, būdami kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito.<br> AP / Scanpix nuotr.
 Trys Rusijos karinio jūrų laivyno povandeniniai laivai Arktyje vienu metu per ledą prasimušė į paviršių, būdami kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito.<br> AP / Scanpix nuotr.
 Trys Rusijos karinio jūrų laivyno povandeniniai laivai Arktyje vienu metu per ledą prasimušė į paviršių, būdami kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito.<br> AP / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 31, 2021, 9:39 AM, atnaujinta Mar 31, 2021, 9:39 AM

Rusijos gynybos ministerijos paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip per ištisinį ledo sluoksnį prasiveržia trys povandeninių laivų bokšteliai. Veiksmas vyksta Pranciškaus Juozapo žemės archipelage Arkties vandenyne, į šiaurę nuo Barenco jūros.

Povandeniniai laivai yra ekspedicijos „Umka-2021“ (Sibiro čiukčių kalba tai reiškia „baltąjį lokį“) dalis – ekspedicijos, kurioje dalyvauja 600 kariškių ir civilių, įskaitant Rusijos Geografijos draugijos atstovus – nevyriausybinės organizacijos, įsteigtos dar XIX a.

Trys povandeniniai laivai 300 metrų atkarpoje „pirmą kartą karinio jūrų laivyno istorijoje“ vienu metu prasiveržė per pusantro metro storio ledą, vaizdo skambučiu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pranešė Rusijos karinio jūrų laivyno vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas.

Admirolas raportavo, kad regione tuo metu buvo nuo -25 iki -30 laipsnių pagal Celsijų, o vėjo gūsiai siekė iki 110 km/h.

Povandeninių laivų prasiveržimas

Povandeninio laivo prasimušimas per ledą nėra lengvai įvykdoma užduotis. Remiantis 2018 m. „Popular Mechanics“ straipsniu apie JAV povandeninius laivus Arktyje, norint prasiveržti per ledą, tam reikia kruopščiai pasiruošti.

Atominiai raketomis ginkluoti povandeniniai laivai paprastai stengiasi neiškilti iš po Arkties ledo, nes taip jie yra sunkiau pastebimi priešui. Bet kai jiems tenka iškilti į paviršių, laivo vadas pirmiausia bando rasti netoliese esančius atviro vandens lopinėlius, kur laivas galėtų iškilti į paviršių nesusidūręs su plūduriuojančiu ledu.

Jei tai nepavyksta, tenka atsargiai manevruoti – kad povandeniniam laivui pavyktų prasiveržti per jūros ledą, kurio storis gali siekti iki 2,5 metro.

Pirmoji tokios operacijos dalis – lėtai kelti povandeninį laivą aukštyn, kol jo viršutinis bokštelis įsiremia į ledo apačią. Tada suspaustu oru iš laivo balasto rezervuarų išstumiamas vanduo, ir tai sukuria jėgą, stumiančią laivą aukštyn tol, kol ledas lūžta.

Pralaužti ledą trims povandeniniams laivams vienu metu yra ypač sunku, nes jie tarpusavyje neturi galimybės komunikuoti.

Arktinė ekspedicija

Nors tai pirmas kartas, kai Rusijos povandeniniai laivai vienu metu per ledą prasiveržia į paviršių, gali būti, kad toks manevras pasaulyje atliekamas nebe pirmą kartą.

„Popular Mechanics“ pranešė, kad du JAV povandeniniai laivai – „USS Connecticut“ ir „USS Hartford“ – 2018 metais britų povandeninio laivo „HMS Trenchant“ akivaizdoje atliko tokį sinchronišką išnėrimą.

Rusijos kariuomenė neįvardijo trijų paskutinėje operacijoje dalyvavusių laivų, tačiau naujienų svetainė „Barents Observer“ juos identifikavo kaip du „Delta-IV“ branduoliniais varikliais varomus balistines raketas turinčius povandeninius laivus – pagrindinius Sovietų Sąjungos povandeninius laivus Šaltojo karo metu – ir naujesnį Borėjaus klasės povandeninį laivą. Pastarosios klasės pavadinimas kilęs iš graikų šiaurės vėjo dievo Borėjo.

Manoma, kad kiekvienas Rusijos povandeninis laivas gali gabenti iki 16 balistinių raketų, o kiekviena raketa gali turėti iki šešių atskirų branduolinių galvučių.

Ekspedicija „Umka-2021“ šalia Rusijai priklausančios Pranciškaus Juozapo Žemės salyno prasidėjo kovo 20 dieną, ji vykdoma vadovaujant Rusijos kariniam jūrų laivynui.

„Pirmą kartą, remiantis bendra koncepcija ir planu, arktiniuose regionuose vykdomas kovinių mokymų, mokslinių tyrimų ir įvairių krypčių praktinių priemonių kompleksas“, – vaizdo skambutyje V.Putinui sakė N.Jevmenovas.

Esminis pasiektas rezultatas yra tai, kad įvairių ginklų sistemų, karinės įrangos ir specialios įrangos „techninės charakteristikos“ buvo išbandytos ir patvirtintos aukštose platumose ir prie žemos temperatūros, sakė jis.

Rusija yra pateikusi siūlymą, kad Arktis galėtų tapti pagrindiniu komercinės laivybos keliu, kurį sukurtų ir prižiūrėtų branduoliniais varikliais varomi ledlaužiai laivai.

Parengta pagal „Live Science“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.