„Kaip gerai žinote, mūsų Vyriausybės programoje yra įtvirtinta nuostata per artimiausius metus pasiekti nepriklausomybę nuo nepatikimų technologijų teikėjų – ir pirmiausia diegiant 5G ryšį“, – sakė L.Kasčiūnas.
Anot jo, tam parankus ir tarptautinis kontekstas, nes 2020 m. Europos Komisija patvirtino tam tikrą rinkinį priemonių ES valstybėms, kurį jos galėtų taikyti įgyvendindamos 5G ryšį, ir viena iš tų priemonių yra susijusi su tam tikrom strateginėm funkcijomis – pabrėžiama, kad valstybės gali strategiškai atidžiau vertinti gamintojus, kurie ruošiasi diegti 5G ryšį.
„Toks yra impulsas iš Europos Sąjungos, taip pat reikia pabrėžti ir praeitais metais sudarytą deklaraciją tarp JAV ir Lietuvos dėl saugaus 5G ryšio, turbūt puikiai žinote, kad saugus 5G ryšys be nepatikimų diegėjų ir gamintojų yra vienas svarbiausių JAV saugumo ir užsienio politikos prioritetų, ir jis nesikeičia net ir pasikeitus ir JAV prezidentui bei jo administracijai“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Anot jo, antroji sudedamoji konteksto dalis – ką tik pristatyta Nacionalinio kibernetinio saugumo strategija ir ataskaita, kurioje kalbama, kad tam tikros nesaugios technologijos gali būti naudojamos įvairioms kibernetinėms atakoms.
„Taigi, mūsų tikslas – žengti rimtą žingsnį, kad strateginiuose projektuose diegiant 5G ryšį Lietuva iš esmės vadovautųsi transatlantiniais bei atlantiniais kriterijais, ir nepatikimi gamintojai bei tiekėjai būtų eliminuoti iš tokių projektų Lietuvoje“, – teigė L.Kasčiūnas.
Anot jo, kalbant apie dabartinį teisinį reguliavimą, jame trūksta įstatyminio numatymo, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pareigą kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, esančią prie Lietuvos Vyriausybės, idant būtų įvertinti tam tikri sandoriai, aukcionai ir konkursai – ar jie atitinka, ar neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų.
„Kitaip tariant, reikia įvesti nacionalinio saugumo kriterijų, ir pagal jį vertinti vieną ar kitą aukcioną ar konkursą“, – teigė seimo narys.
Turės atitikti nacionalinio saugumo interesus
„Iš tikrųjų kalbame apie ateitį, kuri ateina į Lietuvą, ir 5G yra ta ateitis, su kuria susidursime mes visi, todėl svarbiausia, kad jau dabar prasidėtų teisėkūros priemonės, kurios būtų aiškios ir atitinkančius nacionalinio saugumo interesus. Toks ir yra tikslas – kad nepatikimi gamintojai, tiekėjai, negalėtų dalyvauti vykdant elektroninių ryšių veiklą Lietuvoje, ypač diegiant 5G infrastruktūrą – ir iš esmės palaipsniui būtų eliminuoti iš Lietuvos elektroninių ryšių tinklų ir teikiamų elektroninių ryšių paslaugų“, – sakė KAM ministras A.Anušauskas.
Jo teigimu, to reikėtų ir dėl žvalgybos rizikų, o taip pat turint omenyje Lietuvos susitarimus su JAV ir ES rekomendacijas.
„Bet kokiu atveju, įgyvendinant ilgalaikę strategiją, siekiame, kad nacionaliniam saugumui svarbiuose objektuose, elektroninių ryšių tinkluose būtų naudojama tik patikimų gamintojų ir tiekėjų įranga, prekės, paslaugos. Turiu pasakyti, tai yra labai svarbus klausimus, kadangi jeigu mes įstatymais nenumatysime tam tikrų ribų, mūsų viešųjų pirkimų sistema suveiks taip, kaip įprastai: ieškos pačio pigiausio tiekėjo, o juk yra tendencija, kad ne patys patikimiausi tiekėjai visada pasiūlo pačią pigiausią, pačią prieinamiausią įrangą – ir atrodo, pagal mūsų įstatymus viskas yra tvarkoje, tačiau taip nėra“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, pokyčiai palies Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą – pirmiausia bus siekiama užtikrinti, kad radijo ryšių skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus.
Siūlo konkrečią datą
„Nustatant subjektus ir atvejus, kai bus atliekama atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra, Ryšių reguliavimo tarnyba turės pareigą kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl vertinimų, kai skiriami ryšio dažniai, kai keičiami gamintojai/tiekėjai, kai gaunama informacija, kad galimai naudojami nepatikimi gamintojai ir tiekėjai.
Komisijai bus suteikta galimybė įvertinti elektroninių ryšių veiklos atitiktį Nacionalinio saugumo požiūriu. Taip nustatomos labai konkrečios priemonės, kai nustatoma neatitiktis Nacionalinio saugumo interesams – po šito [gamintojai ir tiekėjai] netenka teisės dalyvauti teisės dalyvauti konkursuose ar aukcionuose, bus atsisakoma skirti nurodytus ryšio dažnius ir suteiktos teisės naudoti radijo dažnius gali būti sustabdytos ar panaikintos“, – apie siūlomus pakeitimus kalbėjo A.Anušauskas.
„Koks bus patikimas gamintojas ir tiekėjas – čia jau apibrėžta, kad tuos kriterijus atitiks tie, kurie bus registruoti ES, NATO ir kitų mūsų susivienijimų nariai, – aiškino ministras. – Ir kas su tokiais bus, kurie bus identifikuoti kaip nepatikimi gamintojai ir tiekėjai, yra numatytas pereinamasis laikotarpis – kadangi mes puikiai suprantame, kad dalis jų jau dabar yra atėję į Lietuva – tačiau nacionalinio saugumo interesų neatitinkantis gamintojas ir tiekėjai turės būti pakeisti iki 2025 metų gruodžio 31 dienos“.
Jis nurodė, kad tokia data pasirinkta dėl to, kad atsižvelgiama į kitų valstybių patirtis ir praktikas: Švedija yra numačiusi tą patį padaryti iki 2025 sausio 1dienos, Belgija – iki tų pačių metų liepos 1d., Lenkija – per penkerius metus nuo neatitikties sprendimo priėmimo, Estija – iki 2024 m. sausio, JK – iki 2021 rugsėjo 30 d.
„Priėmus šias pataisas, atsiras teisinės prielaidos vertinti atitiktį nacionaliniams saugumo interesams ir šiose labai svarbiose srityse“, – teigė A.Anušauskas.
„Informacinės technologijos ir komunikacijos yra strateginis ūkio sektorius, ir be jokios abejonės norisi, kad jis plėtotųsi atitinkamai pagal transatlantinės ir europinės integracijos kriterijus. Visam tam šias pataisas ir skiriame, ir tik papildysiu, kad šias pataisas palaiko, jas pasirašo šie Seimo nariai: Raimondas Lopata iš Liberalų sąjūdžio, Marius Matijošaitis iš Laisvės partijos frakcijos, Dovilė Šakalienė iš Lietuvos socialdemokratų frakcijos, Vytautas Bakas iš mišrios grupės ir opozicijos lyderis Saulius Skvernelis iš Valstiečių ir Žaliųjų partijos“, – pristatymą užbaigė L.Kasčiūnas.
Atsakydami į žiniasklaidos klausimus, L.Kasčiūnas teigė, kad šios pataisos lies tik 5G įrangą. O paklaustas apie patikros ir vertinimo kriterijus, jis teigė, kad bus keli jos lygiai.
„Pirma, pats juridinis asmuo, kuris 5G diegimui gauna tam tikrą dažnį – vertinsime ne tik jo registracijos vietą, bet ir kas valdo jo kontrolinį akcijų paketą, taip pat bus vertinama įranga, kurią jis naudos diegiant 5G – nes gali būti taip, kad pats juridinis asmuo atitiks transatlantinės ir atlantinės integracijos kriterijus, bet jo naudojama įranga gali neatitikti, kaip galbūt galėjo būti 4G ar 3G atveju, jei įstatymą taikytume atgal. Na ir taip pat, įrangos palaikymas – tie, kas palaiko įrangą, irgi turėtų atitikti transatlantinės ir atlantinės integracijos kriterijus“, – sakė L.Kasčiūnas.
A.Anušauskas spaudos konferencijoje tvirtino, kad šie įstatymo pakeitimai siūlomi ne dėl vieno konkretaus gamintojo, ir gamintojų/tiekėjų vertinimą atlikinės ne politikai, bet Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
