Aptikti keisti kapai: „senovės Egipte tai nebuvo įprasta praktika“

Egipto Rytų dykumoje, už maždaug 400 kilometrų į pietryčius nuo Kairo, aptikta apie 250 kapų, iškirstų Al-Hamidiyah kapinių kalvos šlaite. Kai kurie iš jų pasižymi įmantriomis dekoracijomis ir hieroglifais.

 Egipto Rytų dykumoje, už maždaug 400 kilometrų į pietryčius nuo Kairo, aptikta apie 250 kapų, iškirstų Al-Hamidiyah kapinių kalvos šlaite.<br> AFP / Scanpix nuotr. lrytas.lt mont.
 Egipto Rytų dykumoje, už maždaug 400 kilometrų į pietryčius nuo Kairo, aptikta apie 250 kapų, iškirstų Al-Hamidiyah kapinių kalvos šlaite.<br> AFP / Scanpix nuotr. lrytas.lt mont.
 Egipto Rytų dykumoje, už maždaug 400 kilometrų į pietryčius nuo Kairo, aptikta apie 250 kapų, iškirstų Al-Hamidiyah kapinių kalvos šlaite.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Egipto Rytų dykumoje, už maždaug 400 kilometrų į pietryčius nuo Kairo, aptikta apie 250 kapų, iškirstų Al-Hamidiyah kapinių kalvos šlaite.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
Kapuose taip pat rasti dažyti sferiniai indai, kurie galėjo būti naudojami skysčių laikymui.<br> AFP / Scanpix nuotr.
Kapuose taip pat rasti dažyti sferiniai indai, kurie galėjo būti naudojami skysčių laikymui.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes.<br> AFP / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

May 25, 2021, 10:10 AM, atnaujinta May 25, 2021, 10:29 AM

Kapai iškirsti skirtingais Egipto istorijos laikotarpiais, sakoma archeologų ministerijos pranešime. Ankstyviausi buvo įkurti maždaug prieš maždaug 4200 metų – tuo metu, kai griuvo Egipto Senoji Karalystė, kaip ją vadina šių dienų egiptologai. Tuo metu faraonai prarado šalies kontrolę, nes valdžią įgijo nemažai vietinių valdytojų. Kodėl šie kapai buvo iškirsti kalvoje, nėra aišku – tačiau senovės Egipte tai nebuvo įprasta praktika, sako mokslininkai

Kapai, kurie datuojami iki Senosios Karalystės pabaigos, pasižymi įmantresne architektūra: turi koridorių, vedantį žemyn į galeriją su laidojimo kambariu, esančiu pietrytinėje konstrukcijos dalyje. Kai kuriuose iš šių kapų archeologai taip pat rado kalkakmenio gabalų su hieroglifais. Mokslininkai taip pat rado lėkščių liekanų – kurios, kaip manoma, galėjo būti aukos, skirtos kapų savininkams.

Viename kape, kuris taip pat datuojamas Senosios Karalystės pabaiga, archeologai rado piešinius, kuriuose pavaizduota, kaip kapo savininkas aukoja gyvūnus, o žmonės aukoja mirusiajam, pranešime teigia Egipto Aukščiausiosios senienų tarybos generalinis sekretorius Mostafa Waziri.

Naujausias kapinėse rastas kapas buvo įkurtas beveik prieš 2100 metų – tai pabaiga to, ką šių dienų mokslininkai vadina Ptolemėjiniu periodu. Šio laikotarpio faraonai kilo iš Ptolemėjaus I, kuris buvo vienas iš Aleksandro Makedoniečio generolų, valdžiusių Egiptą. Romėnų galia regione išaugo maždaug prieš 2100 metų, po 30 m. pr.m.e, kai nusižudė Kleopatra VII, Egiptas tapo Romos provincija.

Mokslininkų komanda kapuose aptiko daugybę artefaktų – įskaitant taures, ąsočius ir lėkštes. Kai kurie iš jų buvo originalaus dydžio ir galėjo būti naudojami kasdieniame gyvenime, kiti buvo miniatiūriniai indai, naudojami kaip simbolinės aukos mirusiajam. Kapuose taip pat rasti dažyti sferiniai indai, kurie galėjo būti naudojami skysčių laikymui. Viename iš kapų rasta ir tai, kas, panašu, turėjo būti apvaliu metaliniu veidrodžiu. Daugelyje kapų buvo palaidoti tiek gyvūnų, tiek žmonių palaikai.

Tyrimai šioje vietoje tęsiasi ir ateityje gali būti atrasta dar daugiau kapų, sako M.Waziri.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.