Tai laikoma seniausiu aukso dirbiniu, rastu pietvakarių Vokietijoje. „Šiame aukso lydinyje yra apie 20 proc. sidabro, mažiau nei 2 proc. vario, jame yra platinos ir alavo pėdsakų. Ši kompozicija rodo natūralų aukso lydinį, sudėtis būdinga auksui, išplautam iš upių“, – sako tyrimo autoriai. Cheminė sudėtis rodo, kad taurusis metalas kilęs iš Karnono upės apylinkių Kornvalyje, Anglijoje.
„Tauriųjų metalų radiniai iš šio laikotarpio pietvakarių Vokietijoje yra labai reti, – sakoma tyrėjų pranešime. – Auksinis radinys iš Tiubingeno rajono [yra] įrodymas, kad vakarų kultūros grupės [tokios kaip iš Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos] antrojo tūkstantmečio [prieš mūsų erą] pirmojoje pusėje įgijo vis didesnę įtaką Vidurio Europoje“.
Moteris buvo palaidota vaisiaus pozoje (sulenktomis kojomis, ant šono), nukreipta į pietus, netoli nuo priešistorinės gyvenvietės kalvos viršūnėje, kur rasti kiti kapai.
Mokslininkai nerado jokių sužalojimų ar ligų pėdsakų, todėl nežino, nuo ko ji mirė, sako Tiubingeno universiteto Priešistorės ir viduramžių archeologijos instituto profesorė Raiko Krauss. Kasinėjimams vadovavo R.Krauss ir Badeno-Viurtembergo Valstybinio kultūros paveldo valdymo biuro restauratorius Jörgas Bofingeris.
Tyrėjų teigimu, tai, kad artefaktas pagamintas iš aukso, rodo, kad moteris galėjo turėti aukštą socialinį statusą. Mokslininkai atliko moters palaikų datavimą radioaktyviąja anglimi ir nustatė, kad ji mirė 1850-1700 m. pr.m.e. Tuo metu pietvakarių Vokietijoje raštas dar nebuvo išplitęs, todėl nėra jokių įrašų, kurie galėtų padėti nustatyti, kas ji galėjo būti.
Kapas buvo atkastas 2020 m. rudenį, o komandos išvados buvo paskelbtos šiemet, gegužės 21 d., moksliniame žurnale „Praehistorische Zeitschrift“.
Parengta pagal „Live Science“.
