Rado aukso lobį iš tų laikų, kai Europoje siautėjo Juodoji mirtis

Metalo detektoriaus savininkas anglijoje atrado dvi retas auksines monetas, kurios datuojamos XIV amžiaus viduriu – tais laikais, kai šalį niokojo Juodoji mirtis.

 Metalo detektoriaus savininkas anglijoje atrado dvi retas auksines monetas, kurios datuojamos XIV amžiaus viduriu – tais laikais, kai šalį niokojo Juodoji mirtis.<br> Britų muziejaus nuotr.
 Metalo detektoriaus savininkas anglijoje atrado dvi retas auksines monetas, kurios datuojamos XIV amžiaus viduriu – tais laikais, kai šalį niokojo Juodoji mirtis.<br> Britų muziejaus nuotr.
 „Leopardo“ moneta yra 23 karatų – tai reiškia, kad ją sudaro apie 96 proc. gryno aukso, praneša PAS. <br> Britų muziejaus nuotr.
 „Leopardo“ moneta yra 23 karatų – tai reiškia, kad ją sudaro apie 96 proc. gryno aukso, praneša PAS. <br> Britų muziejaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 25, 2021, 9:04 AM, atnaujinta Jun 25, 2021, 9:17 AM

Abiejose viduramžių monetose vaizduojamas karalius Eduardas III, kuris 1344 m. į Anglijos apyvartą bandė įvesti aukso monetas. Viena iš rastųjų monetų – vadinamoji „leopardo moneta“ arba pusė florino – kuri buvo bandoma naudoti 1344 m. sausį-liepą, bet ji laikoma nepasiteisinusia dėl labai didelių gamybos kaštų, o taip pat dėl to, kad jai buvo priskirta pernelyg didelė vertė, palyginus su apyvartoje esančiomis sidabrinėmis monetomis, sakoma Nešiojamų senienų registro (angl. Portable Antiquities Scheme, PAS) pranešime.

PAS yra projektas, kurį administruoja Britų muziejus ir Nacionalinis Velso muziejus, projekto tikslas – tirti ir išsaugoti vertingus radinius, rastus JK.

Eduardas III bandė ištaisyti nepavykusią inovaciją įvesdamas naujas monetas – nuo 1344 m. liepos iki 1351 metų, kai buvo nukaldinta antroji naujai atrasta moneta. Ši moneta, vadinama nobliu (angl. gold noble), svėrė beveik 7,7 gramo – o tai yra daugiau nei dvigubai, palyginus su „leopardu“, kuris svėrė 3,5 g.

Metalo detektoriaus savininkas abi auksines monetas rado prie Rifamo miesto Norfolko grafystėje dar 2019 m. spalį, tačiau PAS archeologai tik dabar baigė vertinti monetas. Kalbant apie tai, kaip monetos atsidūrė žemėje, mokslininkai siūlo dvi versijas. „Panašu, kad abi monetos vienu metu pateko į žemę arba kaip pamestos piniginės turinio, arba kaip paslėpto lobio dalis“, – teigiama PAS pranešime.

Monetos sulenktos per pusę, bet labai geros būklės, tik su nedidelėmis apnašomis, kurias greičiausiai nulėmė žemės ūkio veikla. „Leopardo“ moneta yra 23 karatų – tai reiškia, kad ją sudaro apie 96 proc. gryno aukso, praneša PAS. Jei vietos koroneris – nepriklausomas teisinis pareigūnas – prašo įvertinti monetas, jos gali būti teaktuojamos kaip „lobis“ – o PAS naudoja šį terminą apibūdindami dvi ar daugiau sidabro ar aukso monetų, rastų vienoje vietoje, ir kurios yra bent 300 metų senumo.

„Leopardo“ monetos atradimas yra ypač išskirtinis – turint omenyje, kad šių monetų buvo nukaldinta nedaug ir „vargu ar jų išliko“, – BBC sakė PAS ryšių su visuomene atstovė Helen Geake. Šiandien viešuosiuose muziejuose yra tik trys „leopardo“ monetos, teigia PAS.

Kad ir kas turėjo šias dvi monetas, jis ar ji priklausė „visuomenės viršūnėlėms“, priduria H.Geake. Tuometinė šių monetų vertė dabartiniais pinigais prilygo 14 000 eurų.

Po normanų užkariavimo, nutikusio XI amžiuje, vienintelės Anglijoje naudotos monetos buvo sidabriniai pensai, BBC teigė H.Geake. Ir tada pirmą kartą nuo saksų laikų Eduardas III nusprendė vėl įvesti auksines monetas – tik niekas nežino, kodėl.

Naujojoje sistemoje buvo naudojami florinai (arba „dvigubi leopardai“), „leopardai“ ir helmai (arba „pusė leopardo“). Tačiau naujieji Eduardo III pinigų nominalai visuomenėje neprigijo. Galbūt todėl, kad „kai dienos atlyginimas buvo vienas ar du pensai, galbūt labai mažai žmonių jas naudojo“ – nes „leopardų“ nominalai buvo per dideli, BBC sakė H.Geake.

„Leopardo“ nesėkmė paskatino noblio sukūrimą, pažymi ji.

Bet naujasis radinys rodo, kad „leopardai“ apyvartoje buvo ilgiau, nei manyta anksčiau. Viena iš netikėtai ilgo „leopardo“ karaliavimo galimybių yra ta, kad 1340-ųjų pabaigoje į Angliją atėjo Juodoji mirtis, pražudžiusi bent trečdalį gyventojų, teigia H.Geake.

„Paprastai valdžia norėtų kuo greičiau išimti iš apyvartos nepasiteisinusią monetą“, tačiau greičiausiai Juodoji mirtis nukreipė dėmesį nuo finansinių reikalų, sako istorikė.

Parengta pagal „Live Science“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.