Skylėtos kartoninės kortelės įrodė, kad žmogus gali susikalbėti su mašina. Jose užkoduodamas savo valią jis pateikė paraišką dirbtiniam intelektui kurti.
Perfokortų kilmė susijusi su audimo staklėmis. 1725 m. audėjas iš Liono Basile’is Bouchonas pasiūlė sudėtingus raštus audžiančias stakles valdyti naudojant skylutėmis išmuštą popierinę juostą. Šių skylučių deriniai nurodė, kokius veiksmus turi atlikti staklės. Prancūzų mechanikas Jeanas Baptiste’as Falconas 1728 m. tam tikslui pasiūlė panaudoti medinę lentelę su skylutėmis.
Teigiama, kad informatikoje perfokortas 1832 m. pirmasis panaudojo rusų dvarininkas ir išradėjas Semionas Korsakovas.
Jis sukūrė įvairių informacijos paieškos ir duomenų klasifikavimo mechaninių įrenginių, kurių veikimas pagrįstas perfokortomis.
Jų idėją panaudojo ir anglų matematikas Charlesas Babbage’as, XIX a. pirmojoje pusėje projektuodamas kompiuterio pirmtake vadinamą analitinę mašiną. Trijų rūšių perfokortas, skirtas skaičiams, aritmetinėms operacijoms ir duomenims įvesti ir išvesti, turėjo skaityti atskiras skaitytuvas.
JAV inžinierius Hermannas Hollerithas 1882 m. suprojektavo gyventojų surašymo duomenų apdorojimo mašiną – tabuliatorių. Ji apdorodavo perfokortose sukauptą informaciją šešis kartus greičiau nei žmonės. 1896 m. buvo įsteigta tabuliatorių gamybos bendrovė „Tabulating Machine Company“, vėliau išaugusi į bendrovę IBM („International Business Machines“). 80 stulpelių ir 12 eilučių plono kartono perfokortas 1928 m. IBM patentavo kaip duomenų ir programos laikmeną.
Po 40 metų vien JAV kasmet buvo naudojamasi 260 mln. perfokortų. Jas pamažu pakeitė magnetinės juostos, vėliau – diskeliai ir standieji diskai.
Dabar 1 gigabaitas informacijos, suvestas į perfokortas, svertų apie 220 tonų. 1 terabaito diske telpa 12 mlrd. perfokortų turinys: tiek jų svertų 30 tūkst. tonų, o sudėtos viena ant kitos iškiltų į 2000 km aukštį.
Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla 1958 m. pagamino pirmąjį informaciją perfokortose skylutėmis įrašantį įrenginį, 1959 m. – pirmąją 80 stulpelių perfokortų įrenginių seriją: perforatorių PI 80-1, perfokortų skaitytuvą PS 80 ir reproduktorių PR 80-2. 1969 m. pradėta serijinė skaičiavimo kompleksų „Rūta-110“ gamyba.
Kompleksą sudarė procesorius, perfojuostų įrenginys, perforatorius, spausdintuvas, valdymo pultas ir du magnetinių diskų atminties įrenginiai.
