Senoviniame paskendusiame mieste – nauji radiniai

Narai senoviniame nuskendusiame Herakliono mieste – kadaise didžiausiame Viduržemio jūros Egipto uoste – aptiko retas karinio laivo liekanas ir kapinių kompleksą, rodantį, kad čia lankėsi ir gyveno graikų pirkliai, pirmadienį pranešė Egipto Senienų ministerija.

 Narai senoviniame nuskendusiame Herakliono mieste – kadaise didžiausiame Viduržemio jūros Egipto uoste – aptiko retas karinio laivo liekanas.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Narai senoviniame nuskendusiame Herakliono mieste – kadaise didžiausiame Viduržemio jūros Egipto uoste – aptiko retas karinio laivo liekanas.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Narai senoviniame nuskendusiame Herakliono mieste – kadaise didžiausiame Viduržemio jūros Egipto uoste – aptiko retas karinio laivo liekanas.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Narai senoviniame nuskendusiame Herakliono mieste – kadaise didžiausiame Viduržemio jūros Egipto uoste – aptiko retas karinio laivo liekanas.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Narai senoviniame nuskendusiame Herakliono mieste – kadaise didžiausiame Viduržemio jūros Egipto uoste – aptiko retas karinio laivo liekanas.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Narai senoviniame nuskendusiame Herakliono mieste – kadaise didžiausiame Viduržemio jūros Egipto uoste – aptiko retas karinio laivo liekanas.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Narai senoviniame nuskendusiame Herakliono mieste – kadaise didžiausiame Viduržemio jūros Egipto uoste – aptiko retas karinio laivo liekanas.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Narai senoviniame nuskendusiame Herakliono mieste – kadaise didžiausiame Viduržemio jūros Egipto uoste – aptiko retas karinio laivo liekanas.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jul 20, 2021, 1:19 PM

Miestas, kontroliavęs įėjimą į Egiptą Nilo vakarinės atšakos žiotyse, šimtmečius dominavo šioje srityje – iki tol, kol Aleksandras Didysis 331 m. pr.m.e netoliese įkūrė Aleksandriją.

Keli žemės drebėjimai ir potvynio bangos sunaikino miestą kartu su didele Nilo deltos teritorija, ir Heraklionas buvo iš naujo atrastas tik 2001 m. – Abu Qir įlankoje netoli Aleksandrijos, dabar antro pagal dydį Egipto miesto.

Karinis laivas, kurį atrado Egipto ir Prancūzijos tyrėjai, vadovaujami Europos povandeninės archeologijos instituto (IEASM), nuskendo, kai antrajame amžiuje prieš mūsų erą sugriuvo garsioji Amono šventykla, prie kurios jis buvo prisišvartavęs.

Preliminarus tyrimas rodo, kad 25 metrų plokščiadugnio laivo korpusas su irklais ir didele bure buvo pastatytas pagal klasikinę tradiciją ir turėjo senovės Egipto konstrukcijos bruožų, praneša ministerija.

Kitoje miesto dalyje tyrėjai atrado didelės graikiškų kapinių liekanas, datuojamas pirmaisiais IV a. pr.m.e metais.

„Šis atradimas puikiai iliustruoja graikų pirklių, gyvenusių tame mieste, buvimą“, – sako mokslininkai ir priduria, kad graikams buvo leista ten įsikurti vėlyvųjų faraonų dinastijų valdymo metu.

„Netoli didžiulės Amono šventyklos jie pastatė savo šventoves. Šios buvo sunaikinti tuo pačiu metu, ir jų liekanos aptiktos susimaišiusios su Egipto šventyklos liekanomis“, – teigiama pranešime.

Parengta pagal „CNN Travel“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.