Paprastas išradimas, nulėmęs daugelio mūšių baigtį

Šis reikšmingas išradimas vargu ar gali atrodyti kukliau: du balno šonuose kybantys metaliniai strypukai ir atrama raitelio kojai pastatyti.

Balnakilpė keitė pasaulio istoriją.<br>123rf nuotr.
Balnakilpė keitė pasaulio istoriją.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 22, 2021, 10:25 AM, atnaujinta Jul 22, 2021, 10:25 AM

Bet tokios balnakilpės nulėmė ne vieno mūšio baigtį, padėjo iškilti didelėms valstybėms ir taip keitė pasaulio istoriją.

Nors žmonės ant arklių jodinėja jau daugiau kaip 6000 metų, raitelių kojos ilgai neturėjo jokios atramos. Kad mosuodamas ietimi ar kardu nenukristų nuo žirgo, persų, graikų ar romėnų karys privalėjo stipriai spausti kojas prie žirgo šonų.

Maždaug 100 m. prieš mūsų erą Indijoje atsirado pirmieji balnų diržai kojoms arba kilpos didiesiems kojų pirštams. Tokia ekipuotė buvo pavojinga, nes nuo žirgo nukritęs raitelis iš jos sunkiai galėjo išsivaduoti. Tik III a. kinai išmoko iš geležies arba bronzos išlieti balnakilpę visai raitelio pėdai – tokia balnakilpė pavaizduota išlikusioje raitelio skulptūroje, sukurtoje 302 metais.

Šio greitai po Aziją plintančio išradimo padarinius jau 560 m. pajuto Bizantijos imperija, kai ją užpuolė avarai – centrinių Azijos stepių klajokliai. Balnakilpėmis besinaudojantys užpuolikai buvo sunkiai įveikiami. Antpuolių nualintoje Bizantijoje 580 m. paskelbtas karo meno veikalas primygtinai patarė kojų atramas naudoti ir besiginantiesiems.

Vikingai vieni pirmųjų pasinaudojo šia naujove, kuri netruko paplisti Europoje. Kartu su geležine pasaga ir naujo tipo balnu, suteikiančiu raiteliui daugiau stabilumo, balnakilpė Senajame žemyne IX a. pradėjo revoliuciją karo mene. Ji leido sodinti ant žirgo sunkiais šarvais aprengtą karį – taip atsirado sunkioji kavalerija.

Žirgas ir raitelis tapo stipriu koviniu vienetu. Ėmė formuotis riterių luomas.

Labai greitai – veikiausiai per vikingus – balnakilpės paplito ir Lietuvoje. Nemažai jų randama X–IV a. pilkapynuose, kapinynuose, žirgų kapuose. Tuo metu buvo įprasta žirgus laidoti su visa apranga, o į vyrų kapus dėti ir balną, ir balnakilpę.

Dažniausiai aptinkama geležinių balnakilpių, papuoštų geometriniais arba kitokiais raštais, bet randama ir prabangių – puoštų sidabro plokštelėmis ar inkrustuotų spalvotųjų metalų vielute.

Senieji Lietuvos gyventojai suvokė balnakilpės vertę – kai kuriuose kapuose archeologai aptinka net miniatiūrinių balnakilpių, pagamintų specialiai įkapėms.

Balnakilpių buvo aptikta ir kasinėjant Valdovų rūmų teritoriją Vilniuje.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena skurde