Trumpa vėjo malūnų istorija: nuo Babilono iki Lietuvos

Ilgą laiką kartu su vandens malūnu tai buvo bene vienintelės mašinos: vėjo malūnai malė grūdus, buvo naudojami vandeniui tiekti, taip pat medienai apdirbti.

 malūnai Europoje dygo visur, kur buvo pakankamai vėjuota, – Prancūzijoje, Olandijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos ir Skandinavijos šalyse, šiaurės Rusijoje.<br> 123rf nuotr.
 malūnai Europoje dygo visur, kur buvo pakankamai vėjuota, – Prancūzijoje, Olandijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos ir Skandinavijos šalyse, šiaurės Rusijoje.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 24, 2021, 8:45 AM, atnaujinta Jul 24, 2021, 8:45 AM

Apie vėjo malūnus, kaip ypatingus mechanizmus, sukurta daug pasakų. Su jais XVII a. pradžioje „kovojo“ Miguelio de Cervanteso Don Kichotas.

Manoma, kad pirmieji vėją pasikinkė babiloniečiai. Konstrukcijos su vėjo sukamais sparnais tuo metu dažniausiai į laukus tiekė vandenį. Apie 400 m. prieš mūsų erą egiptiečiai naudojo horizontalios ašies vėjo varomą mechanizmą.

Tokie malūnai Persijoje veikė nuo IX a. Jiems buvo būdinga vertikali veikimo ašis su prie jos pritvirtintais sparnais ar burėmis. Nors ir lėtesni, vertikalios ašies malūnai vienodai veikė pučiant bet kokios krypties vėjui.

Pirmieji vėjo malūnai su horizontalia rotoriaus ašimi pasirodė 1180 m. Flandrijoje, Pietryčių Anglijoje ir Normandijoje. Iš pradžių jie veikė tik pučiant tam tikros krypties vėjui. XIII a. pradėti statyti bokštiniai malūnai, galintys pasisukti pagal vėjo kryptį.

XVI a. Olandijoje pasirodė vadinamieji kepuriniai malūnai – prieš vėją galėjo pasisukti viršutinė jų dalis su sparnais.

Vėliau malūnai Europoje dygo visur, kur buvo pakankamai vėjuota, – Prancūzijoje, Olandijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos ir Skandinavijos šalyse, Šiaurės Rusijoje.

Šiuolaikinis vėjo malūno variantas – vėjo jėgainė, kuri vėjo energiją paverčia elektros energija. Labai vėjuotose vietovėse įrengiamos ištisos „vėjo fermos“.

Lietuvoje pirmieji vėjo malūnai pradėti statyti XIV a. prie Baltijos jūros. XIX a. pradžioje tokių malūnų jau buvo visur, bet daugiausia – Vidurio Lietuvoje. XIX a. antrojoje pusėje veikė 200, XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje – jau apie 1000 vėjo malūnų.

Jie malė grūdus, jų sparnai suko įvairias stakles ir lentpjūvių mechanizmus.

Atkūrus nepriklausomybę bendrovė „Vėjas“ 1991 m. Vyšniūnuose (Prienų r.) ėmėsi statyti 60 kW galingumo vėjo jėgainę, bet dėl lėšų stokos ir techninių nesklandumų darbų nebaigė.

1993 m. bendrovė „Jėga“ Kaune pastatė tokio pat galingumo jėgainę. Pirmoji pramoninė vėjo jėgainė išbandyta 2002 m. Skuode.

2004 m. Vydmantuose (Kretingos r.) pradėjo veikti parodomoji vėjo jėgainė, 2006 m. – 30 MW galingumo vėjo jėgainių parkas tarp Palangos ir Kretingos, per metus pagaminęs 64 mln. kWh elektros energijos.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.