Kur ir kokie yra seniausiai atrasti žmogaus pirštų atspaudai?

Žmogaus delnų ir pirštų odos paviršius pasižymi ypatingomis savybėmis. Jos raukšlių ir vagelių, vadinamųjų papiliarinių linijų, raštai individualūs – nerasite dviejų vienodų pirštų atspaudų.

Vienodų pirštų atspaudų nebūna.<br>„123rf.com“ nuotr.
Vienodų pirštų atspaudų nebūna.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 28, 2021, 9:18 AM, atnaujinta Jul 28, 2021, 9:25 AM

Be to, laikui bėgant jie nesikeičia: manoma, kad pradeda formuotis septintąją nėštumo savaitę ir tokie pat išlieka iki žilos senatvės. Papiliarinių linijų raštai atsikuria net ir pažeidus paviršinį odos sluoksnį. Dėl šių unikalių savybių žmogų nesunku identifikuoti pagal jo pirštų ir delnų pėdsakus. Būtent tuo užsiima daktiloskopija.

Vis dėlto ne visi žmonės turi pirštų atspaudus. Egzistuoja itin retas genetinis sutrikimas adermatoglifija, kai žmogaus delnai, pirštai ir padai neturi odos raštų.

Egipte rasti rankų ir kojų odos linijų įspaudai, kuriems daugiau kaip 4000 metų. Senovės Babilonijoje verslo sandoriai būdavvo tvirtinami pirštų įspaudais molio lentelėse. Kinijoje jau nuo III a. prieš mūsų erą žemės pardavimo ar nuomos aktai, skolų raštai, kiti dokumentai būdavo žymimi „rašaliniais“ pirštų atspaudais.

Vargu ar to meto žmonės suvokė pirštų atspaudų unikalumą. Veikiausiai atspaudas tik pakeisdavo parašą – raštingų žmonių tuo metu buvo nedaug.

Europos mokslininkai delnų ir pirštų odos paviršiumi susidomėjo XVII a. pabaigoje. 1788 m. vokietis Johannas Christophas Andreas Mayeris konstatavo, kad neįmanoma rasti dviejų vienodų papiliarinių raštų „komplektų“.

Praktikoje daktiloskopijos teorija pirmą kartą pritaikyta 1858 m. Indijoje: britų kolonijinis administratorius Williamas Jamesas Herschelis delnų atspaudus panaudojo sutartims su darbuotojais tvirtinti, o vėliau – kaliniams registruoti.

1880 m. škotas Henry Fauldsas pirmasis pasiūlė pirštų atspaudus naudoti nustatant žmogaus tapatybę. 1883 m. išleistoje Marko Twaino knygoje „Gyvenimas prie Misisipės“ žudikas jau buvo atskleistas pritaikius naujovę – identifikavus pirštų atspaudus.

1892 m. anglų antropologas Francis Galtonas pasiūlė pirštų atspaudų klasifikavimo sistemą, kurią vėliau išplėtojo Edwardas Richardas Henry.

Ši sistema yra dabartinės daktiloskopijos pagrindas.

Lietuvos policija pirštų atspaudus pradėjo kaupti 1922-aisiais ir iki šiol sėkmingai naudojasi daktiloskopijos galimybėmis, nors atsirado ir naujų, tobulesnių, identifikavimo būdų, pvz., vadinamoji DNR daktiloskopija.

Nuo 2009 m. į Lietuvos piliečio pasą ir asmens tapatybės kortelę elektroniniu būdu įrašomas ne tik biometrinis piliečio veido atvaizdas, bet ir pirštų atspaudai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.