Kaip buvo išrasti skiepai ir kaip jie atkeliavo į Lietuvą

Iki atsirandant skiepams epidemijos žmoniją naikino labiau nei bet koks karas ar stichinė nelaimė. Išradus vakcinas atsirado galimybė įgyti imunitetą mirtinoms ligoms.

Skiepai pakeitė gyvenimo kokybę.<br>123rf nuotr.
Skiepai pakeitė gyvenimo kokybę.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 29, 2021, 9:20 AM, atnaujinta Jul 29, 2021, 10:13 AM

Žmogus ilgai nežinojo tikrųjų epidemijos priežasčių ir kaip nuo jų apsisaugoti. Ligos laikytos Dievo bausme. Bet jau antikos laikais pastebėta, kad marui ar raupų epidemijai kartojantis persirgusieji šiomis ligomis retai vėl užsikrečia.

Indijoje ir Kinijoje daugiau nei prieš du tūkstantmečius profilaktikai nuo raupų į sveiko žmogaus organizmą įvairiais būdais būdavo įterpiama medžiagos, paimtos iš sergančiojo lengva raupų forma.

XVIII a. pabaigoje anglų mokslininkas Edwardas Jenneris pastebėjo, kad melžėjos daug rečiau serga raupais, ir nusprendė patikrinti hipotezę, jog užsikrėtus lengvesne karvių raupų forma apsisaugoma nuo daug sunkesnės žmogaus raupų formos.

Eksperimentui E.Jenneris pasirinko aštuonmetį sodininko sūnų Jamesą ir jam 1796 m. gegužės 14 d. į abi rankas įtrynė karvių raupais užsikrėtusios melžėjos pūlingų pūslelių turinio.

Berniukui pakilo temperatūra ir pablogėjo savijauta, bet liga nebuvo sunki, o vėliau suleidus žmogaus raupų viruso, nepasireiškė jokių ligos požymių. E.Jenneris šią procedūrą pavadino vakcinacija (lot. vacca – karvė).

Imunologijos tėvu pakrikštytas E.Jenneris pradėjo naują žmonijos raidos etapą. Jo atrastų skiepų metodu sukurtos vakcinos išnaikino raupus, beveik likvidavo poliomielitą ir tymus, labai sumažino sergamumą naujagimių stablige, raudonuke, difterija, kokliušu.

Nors E.Jenneris buvo pagerbtas premijomis ir titulais, o Napoleonas (beje, jo įsakymas karvių raupų vakcina paskiepyti Prancūzijos kareivius laikomas pirmuoju privalomojo skiepijimo atveju pasaulyje) jo garbei paleido kelis anglų belaisvius, atsirado ir nemažai skeptikų. Anglijoje kai kurie E.Jennerio kolegos liepė jam išlaikyti Hipokrato testą. E.Jenneris atsisakė ir nebuvo priimtas į Londono gydytojų kolegiją.

E.Jennerio išrasta vakcinacija pakeitė žmonijos gyvenimo kokybę. O beveik 30 metų anksčiau – 1768-aisiais – ir Lietuvoje atlikti bandymai su karvių raupų skiepais. Tai padarė medicinos daktaras Janas Boeckleris. E.Jennerio išradimą Lietuva itin greitai pritaikė. 1801 m. daktaras J.A.Bernardas Šiauliuose pirmasis pradėjo skiepyti naująja vakcina.

1808 m. Vilniuje įkurtas vienas pirmųjų Europoje ir pirmasis Rytų Europoje Vakcinacijos institutas, 1897-aisiais atidaryta Louis Pasteuro stotis. Ji tuo metu buvo viena pažangiausių kovos su pasiutlige įstaigų regione. Čia iš triušių nugaros smegenų buvo gaminama pasiutligės vakcina Lietuvos, Baltarusijos ir Latvijos gyventojams, kasmet ja buvo paskiepijama daugiau nei 1000 žmonių.

Nuo 1930 m. raupų vakcina Lietuvoje buvo privaloma.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kaip Prancūzijos veiksmai pakeis Europos saugumą?