Senamiesčio griuvėsiai slepia vyno rūsio paslaptį

Šalia Anikės aikštės Klaipėdoje vykstantys archeologiniai kasinėjimai po truputį vis labiau apauga istorinių intrigų, iš lūpų į lūpas perduotų savotiškų legendų sluoksniu.

Šalia Anikės aikštės Klaipėdoje vykstantys archeologiniai kasinėjimai po truputį vis labiau apauga istorinių intrigų, iš lūpų į lūpas perduotų savotiškų legendų sluoksniu.<br>T. Ivanausko / D. Nikitenkos nuotr.
Šalia Anikės aikštės Klaipėdoje vykstantys archeologiniai kasinėjimai po truputį vis labiau apauga istorinių intrigų, iš lūpų į lūpas perduotų savotiškų legendų sluoksniu.<br>T. Ivanausko / D. Nikitenkos nuotr.
 XX a.pr. buvusių pastatų fragmentai su ūkinėms reikmėms naudotais šuliniais.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 XX a.pr. buvusių pastatų fragmentai su ūkinėms reikmėms naudotais šuliniais.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Seno klaipėdiečio nurodytoje vietoje archeologai jau rado tuščių, sudaužytų vyno butelių. Bus kasama giliau.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Seno klaipėdiečio nurodytoje vietoje archeologai jau rado tuščių, sudaužytų vyno butelių. Bus kasama giliau.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Surasta valgomosios austrės kriauklė.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Surasta valgomosios austrės kriauklė.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Sklype šiemet rasti šimtamečių koklių, indų fragmentai, odinių batų dalys ir kt.<br> T. Ivanausko nuotr.
 Sklype šiemet rasti šimtamečių koklių, indų fragmentai, odinių batų dalys ir kt.<br> T. Ivanausko nuotr.
 XVII a. krosnies koklis.<br> T. Ivanausko nuotr.
 XVII a. krosnies koklis.<br> T. Ivanausko nuotr.
 XVIII a. akmens masės bokalas.<br> T. Ivanausko nuotr.
 XVIII a. akmens masės bokalas.<br> T. Ivanausko nuotr.
 XVIII a. peilis kaulinėmis kriaunomis.<br> T.Ivanausko nuotr.
 XVIII a. peilis kaulinėmis kriaunomis.<br> T.Ivanausko nuotr.
 XIX a. pr. akmens masės butelis.<br> T.Ivanausko nuotr.
 XIX a. pr. akmens masės butelis.<br> T.Ivanausko nuotr.
  XVIII a. neturtingų klaipėdiečių žiedai.<br> T. Ivanausko nuotr.
  XVIII a. neturtingų klaipėdiečių žiedai.<br> T. Ivanausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Denisas Nikitenka, „Vakarų ekspresas“

Jul 30, 2021, 4:44 PM, atnaujinta Jul 30, 2021, 4:44 PM

Prieš keletą metų sklype Tomo ir Mėsininkų gatvių kampe teko net sustabdyti tyrimu – nes spėliota, jog toje vietoje gyveno garsiojo filosofo Imanuelio Kanto (1724-1804 m.) senelis Hansas Kantas. Dabar laukia naujas nuotykis: pabandyti surasti senovinį vyno rūsį.

„Buvo kartą į kabinetą atėjęs žilas klaipėdietis. Senolis pasakojo, jog po Antrojo pasaulinio karo jam kartu su kitais moksleiviais teko valyti griuvėsius subombarduotame mieste. Jis prisiminė, jog būtent tame sklype, kuriame dabar tyrimus atlieka archeologai, buvo atkastas rūsys su pilnais vyno buteliais. Senolis net nurodė tikslią vietą“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Nuo šių metų pradžios archeologai minėtame sklype jau aptiko per 4 tūkst. įvairiausių, net ir labai netikėtų radinių – nuo viduramžių iki sovietmečio.

Kaulų karalystė

Į uostamiestyje esantį skverą tarp Tomo ir Mėsininkų g. archeologai sugrįžo šių metų pradžioje po pertraukos. Pirmieji tyrimai buvo atlikti 2017 m. – 2018 m., o vėliau investuotojai (sklype planuojamas viešbutis) privalomus tyrimus laikinai buvo nutraukę.

Atnaujinus kasinėjimus planuojama ištirti apie 1 100 m2 plotą: vien šiemet jau ištirta apie 600 m2, kasantis į arti 5 metrų gylį. Vieta – labai įdomi ir perspektyvi, nes ji per stebuklą išvengė 1854 m. tuometį Mėmelį nusiaubusio didžiojo gaisro, tad buvę pastatai su radiniais yra gerai užsikonservavę.

Viename metre gylio žemė šioje vietoje slepia kone 250 metų Klaipėdos miesto istoriją. Randama nuo XVII a. monetų iki XX a. pirmosios pusės daiktų. Pirmaisiais tyrimų metais buvo aptikta ir Senosios Dangės vaga su mediniais poliais.

Pasak šiuo metu tyrimus atliekančio archeologo Tomo Ivanausko, jam teko savotiškai nedėkinga sklypo dalis, skirtingai nei pirmtakams.

„Sovietmečiu, apie 1960-uosius, čia buvo tiesiamos įvairiausios komunikacijos, inžineriniai, nuotekų tinklai, šiluminė trasa, todėl žemė yra iškasinėta, daug kas suardyta. Darbininkai susidūrė ir su kažkokiomis grunto problemomis, nes išrausė neproporcingai dideles apie 5 m pločio tranšėjas. Iki 1970-ųjų niekam senamiestyje ta archeologija nerūpėjo, tiesiog kasė, ardė, todėl nebežinome, ką rado.

Profesoriaus Vlado Žulkaus dėka nuo aštuntojo dešimtmečio jau kasimo darbus prižiūrėdavo archeologai. Nepaisant to, mums pavyko aptikti šį tą įdomaus, iš viso surinkta apie 4 tūkst. įvairiausių radinių. Simboliška, bet kaulų randame daugiau nei indų šukių“, – „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Daugybė kaulų paliudija, jog ne veltui siaurutė senamiesčio gatvė šalia sklypo pavadinta Mėsininkų vardu. Tyrimų metu aptikta ir kauladirbio dirbtuvėlių pėdsakų (rasti kaulinių sagų gamybos likučiai). Aptikta XVII-XVIII a. peilių kaulinėmis kriaunomis, sagos, šukos.

Šiemet atkasti XIX-XX a. pr. pastatų pamatai su viena-dviem akmenų eilėmis, du to paties laikotarpio lentiniai šuliniai.

„Negilūs jie, todėl greičiausiai buvo naudojami ūkinėms, buitinėms reikmėms, o geriamąjį vandenį teko gabentis iš kitur. Šiaurinėje sklypo dalyje neaptikome jokių XVII-XVIII a. užstatymo pėdsakų, tačiau radinių iš to laikotarpio yra. Tai rodo, kad buvo pilamas gruntas, lyginama šalia užpiltos senvagės buvusi žemė, todėl ir radiniai – patys įvairiausi, kai kuriuos skiria kone pusė tūkstančio metų“, – teigė archeologas.

Pavyzdžiui, veikiausiai iš Klaipėdos piliavietės paimtose ir senamiestyje išpiltose žemėse buvo apie 15 cm ilgio Vokiečių ordino ietigalis, kurį pavyko rasti. Toje pačioje teritorijoje – ir tarybinis medalis su Josifo Stalino atvaizdu.

Rūsio paslaptis

2017-aisiais archeologinius tyrimus teko sustabdyti, nes vienoje iš duobių atsivėrė akmens mūro statinio pamatai, kurie sudomino istorikus. Buvo svarstoma, kad maždaug toje senamiesčio vietoje gyveno I.Kanto senelis H.Kantas.

Teko atlikti išsamius istorinius tyrimus, spręsti, ar pamatai turi būti išsaugoti. Nepasitvirtinus spėlionėms (pastatas – vėlyvas, XIX a.) paveldosaugininkai nutarė, kad akmeninė struktūra nėra saugoma vertybė, tad ją leista demontuoti ir tęsti darbus.

Taip subliūško viena iš sklypo legendų – o šiemet teks patikrinti dar vieną.

„Atvykęs senolis labai detaliai nupasakojo, kad tas jo regėtas vyno rūsys buvo šalia dabar stovinčios transformatorinės. Sakė, jog pats į jį įlindo, dar vaikas būdamas, ir išvydo eiles pilnų vyno butelių. Vieną ištraukė ir parodė moksleivius prižiūrėjusiai mokytojai. Ši liepė nunešti atgal ir patikino, jog rūsys bus užpiltas žemėmis.

Dabar jau nežinia, ar taip ir įvyko. Tikrai būtų naivu tikėtis, jog radus rūsį su senu vynu buteliuose jie taip ir liko neatidaryti. Klausimas, ar pats rūsys išliko, ar buvo sugriautas vykdant požeminių tranšėjų kasimo darbus sovietmečiu. Bet intriga tikrai lieka“, – teigė L.Kavaliauskas.

Senojo klaipėdiečio žodžius tarsi patvirtina tai, jog būtent šalia transformatorinės archeologai jau atkasė vienoje krūvoje buvusius mažiausiai šešis vyno butelius. Šalia kyšojo raudonos plytos.

„Detaliai šios vietos dar nekasinėjame, nes bus tiesiamos požeminės komunikacijos. Jų metu galbūt ir paaiškės, ar tikrai tas rūsys išliko“, – teigė T.Ivanauskas.

Kol šimto metų senumo vyno istorijos šleifas draikosi virš sklypo, archeologai skaičiuoja įvairiausius radinius, kurie bus perduoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.

Viename iš šulinių aptiktas gražus, tačiau suskilęs ir avantiūriškai vielute buvęs sutvirtintas importinis XVIII a. bokalas iš akmens masės. Rastos sveikos XVII-XVIII a. puodynės, XIX a. akmens masės vyno butelis, daugybė kaolino pypkių fragmentų, keramikos šukių, austrių kriauklės.

„Seniausias radinys – XVI a. pab. krosnių koklių fragmentai. Iškastas ir įdomesnis XVII a. koklis – žalia glazūra, su mitologinės būtybės Satyro motyvu. Monetų radome nedaug: nuo XVII a. šilingų iki Vokietijos Reicho pfenigių. Savotiškai įdomūs yra du XVIII a. žiedai, pagaminti iš vielos: vienas – mažesnis, kitas – didesnis. Tarsi vyro ir moters. Tačiau neturtingų klaipėdiečių“, – pasakojo T.Ivanauskas.

Sklypus Tomo g. 2A ir 2B išsinuomojusios UAB „Eko žaliavos“ projekto vadovas Tomas Petreikis „Vakarų ekspresui“ yra sakęs, jog bendrovės planai nesikeičia: yra parengtas detalusis planas, o kai baigs darbą archeologai, vyks dviaukščio viešbučio su mansarda projektavimo procedūros. Tikimasi, kad statybos prasidės jau kitąmet, o pats viešbutis lankytojams duris galėtų atverti iki 2023 m.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.