Tačiau netrukus geležinkelis beveik šimtmečiui tapo svarbiausia sausumos transporto priemone. Anglų inžinierius Richardas Trevithickas sumanė garo mašiną, kuri jo gimtojo Kornvalio alavo ir akmens anglių kasyklose varė siurblius ir konvejerius, pritaikytus transporto priemonėms: sukonstravo aukšto slėgio garo katilą, pritvirtino jį ant važiuoklės su ratais, o prie garo katilo cilindro pritvirtinti strypai suko ratus.
1804 m. R.Trevithickas savo mašiną paleido vienos Velso metalurgijos gamyklos bėgiais, kuriais šiaip važinėjo arklių traukiami rūdos ir geležies prikrauti vežimai.
1804 m. vasario 13-ąją pirmasis pasaulio garvežys 8 km per valandą greičiu tempė 5 vagonus su 70 darbininkų ir 10 tonų kroviniu.
R.Trevithicko išradimas metalurgijos gamykloje buvo naudojamas tik kelis mėnesius: ketaus bėgiai neatlaikė garvežio bei krovinio svorio ir teko grįžti prie arklių. Bet pradžia buvo padaryta.
O nugalėtojo laurai atiteko kitam anglui George’ui Stephensonui.
1814 m. jis sukonstravo garvežį „Puffing Billy“, kuris 7 km per valandą greičiu galėjo traukti 8 vagonus. 1829 m. G.Stephensono garvežys „Rocket“ su trimis garo mašinomis laimėjo konkursą kaip geriausias lokomotyvas naujam 50 km geležinkelio ruožui nuo Liverpulio uosto, kur būdavo iškraunama medvilnė, iki tekstilės miesto Mančesterio. Bandomasis garvežys su 30 keleivių pasiekė 48 km per valandą greitį. 1830 m. naujasis kelias buvo atidarytas. Tai buvo pirmas tolimas geležinkelio ruožas keleiviams ir prekėms vežti.
1830 m. pirmoji bėgių linija nutiesta ir JAV, XIX a. 4-ajame dešimtmetyje – Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Rusijoje.
1857 m. nuspręsta nutiesti geležinkelį iš Sankt Peterburgo į Varšuvą. Per Lietuvą turėjo eiti jo ruožas Daugpilis–Vilnius–Gardinas su atšaka nuo Lentvario per Kauną iki Virbalio. Geležinkelio tiesimo darbai Lietuvoje prasidėjo 1857-aisiais. 1860 m. rugsėjo 17-ąją į Vilnių iš Daugpilio atidundėjo pirmasis vadinamasis inauguracinio reiso traukinys. Eismas geležinkeliu iki Kauno pradėtas 1861 m., kitoje dalyje – 1862 m.
Tuo metu kelionė iš Sankt Peterburgo iki Vilniaus truko 19 valandų. Iš Vilniaus į Kauną traukiniu buvo galima nukakti per pusantros valandos.
Tiesiant geležinkelį iškasti du tuneliai: vienas – Kaune (1280 m ilgio), kitas – Paneriuose (427 m ilgio). Jie buvo pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje.
1857–1914 m. nutiesta maždaug 60 proc., per Pirmąjį pasaulinį karą – apie 30 proc., tarpukariu – apie 10 proc. dabartinio Lietuvos geležinkelių tinklo.
