Trumpa pinigų istorija: nuo pirmųjų banknotų Kinijoje iki lito

Norint savo darbą, turtą ar gebėjimus išmainyti į reikalingus daiktus mums reikalingas tarpininkas – tiesiogiai tokie mainai vargu ar įmanomi. O tas tarpininkas ir yra pinigai.

Pinigai atsirado mainams palengvinti.<br>123rf nuotr.
Pinigai atsirado mainams palengvinti.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 6, 2021, 8:53 AM

Pirmykštėje bendruomenėje daiktais buvo tiesiog keičiamasi. Mainai turėjo būti ekvivalentiški – keičiamasi lygios vertės prekėmis. Iš daugelio prekių natūraliai išsiskirdavo kuri nors viena, kuri tapdavo universaliu mainų matu: galvijai, grūdai, kailiai, druska, audiniai, kriauklės.

Ilgainiui visuotiniu prekių vertės ekvivalentu tapo metalai, daugiausia auksas ir sidabras. Iš pradžių jie tiesiog būdavo sulydomi į gabalus. Tačiau reikėjo ir smulkesnių gabalėlių. Atsirado ir klastotojų, kurie į lydinį pridėdavo mažiau vertingo metalo. Tad metalo gabaliukus pradėta gaminti vienodo svorio ir ženklinti, garantuojant tam tikro lydinio svorį ir metalo kokybę. Taip atsirado monetos.

Pirmieji popieriniai pinigai IX amžiuje atsirado Kinijoje, o pirmuosius banknotus Europoje 1661 m. išleido Stokholmo bankas.

Seniausi Lietuvoje aptinkami pinigai – per prekybinius ryšius atkeliavusios senovės Graikijos ir Romos monetos. Maždaug XI a. atsirado vietos gamybos pusapvalės lazdelės formos sidabro lydiniai. Nusistovėjus jų vidutinei masei (apie 104 gramus) šie lydiniai tapo pirmaisiais lietuviškais pinigais.

XIV a. antrojoje pusėje nukaldintos pirmosios lietuviškos monetos – denarai.

1545 m. Žygimantas Augustas Vilniuje, Vokiečių gatvėje, atidarė naują modernią kalyklą. Joje buvo kalami pusdenariai (obolai), dvidenariai, pusgrašiai, grašiai, dvigrašiai, trečiokai (trigrašiai), ketvirtokai (keturgrašiai), šeštokai (šešiagrašiai), pustaleriai (15 grašių), taleriai (30 grašių).

1547 m. nukalta pirmoji lietuviška auksinė moneta – dukatas, 1562 m. – didžiausia auksinė moneta – 10 dukatų, arba portugalas.

Nuo XVI a. pabaigos Lietuvos monetų masė ir praba mažėjo.

XVII a. viduryje pagrindine moneta tapo maždaug 1,27 g masės variniai šilingai, jų įvairiose kalyklose nukalta bemaž milijardas. Paskutinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos buvo Augusto II per Šiaurės karą 1706–1707 m. kaldinti šeštokai.

Lietuvą 1795 m. užėmus Rusijai įvesti jos pinigai – rubliai. Vykstant kovoms dėl nepriklausomybės įvairiose Lietuvos vietovėse cirkuliavo apie 12 rūšių pinigai.

1922 m. spalio 2 dieną Lietuva įvedė savo pinigus – litą ir jo šimtąją dalį centą.

Litas buvo prilygintas 0,150462 gramo aukso.

Po sovietų okupacijos į Lietuvą litas grįžo 1993 m. birželio 25 d., o 2015 m. sausio 1 d. mūsų šalyje įvestas euras.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.