Rado indus su brangakmeniais

Kolumbijos archeologai šventykloje ir gretimuose kapuose rado aštuonis keraminius indus su metalinėmis figūrėlėmis ir smaragdais.

Senovės muiskų metalinės figūrėlės ir smaragdai, rasti indų viduje.<br> F. Correa nuotr.
Senovės muiskų metalinės figūrėlės ir smaragdai, rasti indų viduje.<br> F. Correa nuotr.
 Muiskų radimvietėje rastas ofrendatarijus.<br> F. Correa nuotr.
 Muiskų radimvietėje rastas ofrendatarijus.<br> F. Correa nuotr.
 Įvairūs radimvietėje surasti radiniai.<br> F. Correa nuotr.
 Įvairūs radimvietėje surasti radiniai.<br> F. Correa nuotr.
 Ofrendatarijų viduje rasti smaragdai. <br> F. Correa nuotr.
 Ofrendatarijų viduje rasti smaragdai. <br> F. Correa nuotr.
  Vienos iš metalinių figūrėlių, rastų ofrendatarijaus viduje, trimatis atvaizdas. Figūrėlė panaši į žmogų.<br> F. Correa nuotr.
  Vienos iš metalinių figūrėlių, rastų ofrendatarijaus viduje, trimatis atvaizdas. Figūrėlė panaši į žmogų.<br> F. Correa nuotr.
  Vienos iš metalinių figūrėlių, rastų ofrendatarijaus viduje, trimatis atvaizdas. Figūrėlė panaši į žmogų.<br> F. Correa nuotr.
  Vienos iš metalinių figūrėlių, rastų ofrendatarijaus viduje, trimatis atvaizdas. Figūrėlė panaši į žmogų.<br> F. Correa nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Sep 27, 2021, 9:35 PM

Senovinė muiskų tauta (dar vadinami čibčais) šiuos indus, vadinamus ofrendatarijais (isp. ofrendatarios), pagamino maždaug prieš 600 metų. Muiskai – tauta, tuo metu klestėjusi regione, garsėjo metalo apdirbimo įgūdžiais, o jų darbai galėjo įkvėpti legendą apie Eldoradą – legendinį Aukso miestą, slypintį kažkur Pietų Amerikoje.

1537-1540 m. ispanai užkariavo regioną, ir daug muiskų žuvo kovose arba nuo ligų. Nepaisant to, tauta išliko, ir tūkstančiai jų palikuonių gyvena ir šiandien.

Archeologai šventyklą ir kapus atkasė senovinio muiskų miesto griuvėsiuose, esančiuose netoli dabartinės Kolumbijos sostinės Bogotos. Komanda, vadovaujama archeologo Francisco Correa, indus rado vykdant archeologinius kasinėjimus prieš šioje vietovėje numatomą kelio tiesimą.

Kai kurios figūrėlės primena gyvates ir kitus gyvūnus, o kitos – žmones su galvos apdangalais, lazdomis ir ginklais. Šventykla, kurioje buvo rasti ofrendatarijai, gali būti susijusi su protėvių kultu.

„Tai labai sunku nustatyti, manau, tai buvo kažkoks protėvių kultas“, – teigia F.Correa. Tokių ofrendatarijų rasta ir kitose senovinėse muiskų radimvietėse, ir tai galėjo būti savotiškos aukos. Indų viduje randama artefaktų, tarp kurių dažnai pasitaiko metalinių figūrėlių ir smaragdų.

Šventykla ir ofrendatarijai taip pat gali būti susiję su muiskų garbintomis dievybėmis, spėja archeologas – pažymėdamas, kad šie žmonės garbino įvairius dievus, įskaitant susijusius su Mėnuliu ir Saule.

Muiskai buvo laikomi metalo apdirbimo meistrais. Kai ispanai susidūrė su šia tauta, juos ypač nustebino šių žmonių sukurti aukso dirbiniai. Netoliese nebuvo aukso kasyklų, todėl senovės muiskai brangųjį metalą gaudavo prekybos keliu.

Kalbėdamas apie tai, ar muiskų metalo dirbiniai – ypač aukso dirbiniai – įkvėpė legendą apie Eldoradą, F.Correa sakė, kad ši tauta turėjo tradiciją, pagal kurią per tam tikras apeigas vadas pasirodydavo padengtas tepalu, kurio sudėtyje būdavo ir aukso dalelių. Ši ceremonija buvo vienas iš Eldorado mito motyvų, teigia mokslininkas. Šią ceremoniją matė ispanai, ji buvo užfiksuota kronikose, ir ši istorija kartu su muiskų aukso dirbiniais padėjo atsirasti legendai.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.