Senoviniame mieste – netikėtas ir paslaptingas radinys

Šiuolaikinės vaizdų gavimo technologijos leidžia atrasti senovinius pastatus ir struktūras, kurių nematyti paprasčiausiai žiūrint į Žemės paviršių – ir ką tik sulaukėme dar vieno puikaus šio teiginio pavyzdžio: viename didžiausių istorinių majų miestų atrastas „pasislėpęs“ ištisas rajonas.

 Miestas, apie kurį kalbama, yra Tikalis, dabar esantis Gvatemalos teritorijoje.<br> 123rf nuotr.
 Miestas, apie kurį kalbama, yra Tikalis, dabar esantis Gvatemalos teritorijoje.<br> 123rf nuotr.
 Teotihuakano komplekso Tikalyje vaizdas LIDAR technologija.<br> T.Garrsinono / PACUNAM nuotr.
 Teotihuakano komplekso Tikalyje vaizdas LIDAR technologija.<br> T.Garrsinono / PACUNAM nuotr.
 Išryškintas statinių ir karjerų Tikalyje vaizdas.<br> T.Garrsono / PACUNAM nuotr.
 Išryškintas statinių ir karjerų Tikalyje vaizdas.<br> T.Garrsono / PACUNAM nuotr.
 Teotihuakano citadelė, sumažinta 30 proc. ir žemėlapyje „uždėta“ ant Tikalio teritorijos. Matyti ta pati orientacija, šoninės platformos, rytinė piramidė, vakarinis aptvaras ir šiaurės-pietų koridorius prie vakarinio įėjimo.<br> T.Garrsono / PACUNAM nuotr.
 Teotihuakano citadelė, sumažinta 30 proc. ir žemėlapyje „uždėta“ ant Tikalio teritorijos. Matyti ta pati orientacija, šoninės platformos, rytinė piramidė, vakarinis aptvaras ir šiaurės-pietų koridorius prie vakarinio įėjimo.<br> T.Garrsono / PACUNAM nuotr.
  Teotihuakano stiliaus smilkytuvo fragmentai iš Tikalio struktūros 6D-105.<br> T.Garrsono / PACUNAM nuotr.
  Teotihuakano stiliaus smilkytuvo fragmentai iš Tikalio struktūros 6D-105.<br> T.Garrsono / PACUNAM nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 3, 2021, 7:23 PM

Miestas, apie kurį kalbama, yra Tikalis, dabar esantis Gvatemalos teritorijoje. Manoma, kad tai buvo viena iš dominavusių senovės majų imperijos gyvenviečių, labiausiai klestėjusi 200-900 mūsų eros metais: pačiais geriausiai laikais čia galėjo gyventi iki 90 000 žmonių.

Naudodami LIDAR skenavimo įrangą, tyrėjai aptiko senovinių urbanistinių požymių po teritorija, kuri, kaip iki tol manyta, buvo natūralios kilmės. Be to, atrodo, kad paslėpti griuvėsiai atitinka Teotihuakano – didžiulio metropolio, įkurto šimtmečius prieš actekų iškilimą ir pastatyto beveik nežinomos kultūros – pastatų stilių.

Tai galėtų padėti tyrėjams sužinoti, kaip šie du miestai sąveikavo tarpusavyje. Nors jie buvo nutolę vienas nuo kito daugiau nei tūkstančiu kilometrų, jau žinoma, kad tarp šių dviejų miestų centrų keliavo prekybininkai.

„Tai, ką laikėme natūraliomis kalvomis, iš tikrųjų pasirodė esą žmonių modifikuota aplinka ir atitiko Teotihuakano citadelės – teritorijos, kuri galbūt buvo imperatoriškieji rūmai – formą, – sako antropologas Stephenas Houstonas iš Browno universiteto (JAV). – „Nepriklausomai nuo to, kas ir kodėl pastatė šį mažesnį objektą, tai neabejotinai įrodo, kad tarp Tikalio ir Teotihuakano buvo kitoks sąveikos lygis, nei manyta anksčiau“.

Šis atradimas dar labiau stebina dėl to, kad Tikalis nuo XX a. šeštojo dešimtmečio buvo intensyviai tyrinėjamas – tai vienas iš senovinių miestų, apie kuriuos žinome daugiausiai. Ir visą šį laiką dalis jo buvo paslėpta nuo tyrėjų akių.

Po skenavimo LIDAR technologija buvo atlikti kasinėjimai, siekiant patvirtinti rezultatus ir šių pastatų buvimo faktą, o atradus šias į Teotihuakaną panašias struktūras, atsivėrė įdomūs faktai. Tikalis ir Teotihuakanas skyrėsi daugeliu aspektų, įskaitant bendrą dydį (Teotihuakanas buvo daug didesnis).

Tyrėjai mano, kad šie pastatai galėjo būti kokios nors diplomatinės ambasados arba galbūt karinis postas. Atrodo, kad juos pastatė Teotihuakano žmonės arba jų kontroliuojami vietiniai gyventojai.

„Beveik galima daryti prielaidą, kad vietos statybininkams buvo liepta naudoti visiškai nevietinę statybos technologiją, statant šį didelį naujų pastatų kompleksą, – sako S.Houstonas. – Mes retai rasdavome įrodymų, kad tarp šių dviejų civilizacijų vyko abipusė sąveika, tačiau čia, atrodo, matome užsieniečius, kurie agresyviai veržėsi į šią teritoriją“.

Kasinėjimai atskleidė, kad Tikalio pastatai buvo pastatyti ne iš tradicinio majų kalkakmenio, o iš molio – o tai rodo, kad buvo bandoma statyti kopijas. Pastatai taip pat atitiko specifinę Teotihuakano pastatų orientaciją, 15,5 laipsnio į šiaurės rytus.

Prie intrigos prisideda ir detalė, kad Teotihuakano kariuomenė užkariavo Tikalį IV a. pabaigoje. Akivaizdu, kad dviejų įtakingų miestų santykiai baigėsi prastai, tačiau neaišku, kas vyko šimtus metų prieš tai.

Dar vienas radinys – panašu, Teotihuakano kario palaidojimo vieta, kuri sutampa su panašiomis vietomis didesniajame Meksikos metropolyje. Galbūt tai dar viena užuomina, kaip šie du miestai sąveikavo tarpusavyje.

Naujasis tyrimas ne tik padeda istorikams giliau pažvelgti į praeitį, bet ir suteikia galimybę išnagrinėti vieną iš labiausiai diskutuojamų šiuolaikinių temų – kolonializmą ir tai, kaip dominuojančios politinės ir ekonominės sistemos atrodo visame pasaulyje. Tuo tarpu tyrimai Tikalyje tęsiasi.

„Tiriant Teotihuakano įtaką mezoamerikai, būtų galima tyrinėti kolonializmo pradžią, šio proceso nulemtą priespaudą ir vietinius sąmokslus“, – sako S.Houstonas.

Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Antiquity“.

Parengta pagal „Science Alert“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.