1853 m. į JAV iš Bavarijos atvykęs Levis Straussas San Fransiske (Kalifornijos valstijoje) įkūrė pirmąją pasaulyje kelnių aukso ieškotojams siuvimo įmonę. Rūbas priminė kombinezoną – turėjo 5 kišenes, 5–6 juosmens kilpas, o siūlės buvo dekoruojamos spalvotais siūlais.
Tiesa, tuometinių džinsų medžiaga buvo visiškai kitokia – tvirtas rudos spalvos brezentinis audinys, skirtas palapinėms gaminti. Kadangi buvo gabenamas iš Genujos (Italija), ant audinio siuntos dėžių buvo „Genes“ antspaudai, kuriuos amerikiečiai skaitydavo kaip „džins“.
Kai L.Straussas išbaigė palapinių brezento atsargas, aukso ieškotojų kelnėms siūti pradėjo naudoti naują gana storą ir patvarų saržos audinį, kuris į Ameriką buvo vežamas iš Nimo (Prancūzija). 1873 m. į džinsus buvo įsegtos pirmosios kniedės.
Su jomis melsvos storos medvilnės kelnės tapo tuo, kas dabar vadinama džinsų klasika.
Džinsų kniedes sugalvojo naujai iškeptas „Levi’s & Co“ kompanionas, siuvėjas iš Nevados Jakovas Devis. Pasakojama, kad jis buvo išeivis iš Lietuvos ar Latvijos.
Mėlyna džinsų spalva taip pat turi savo istoriją. Džinsų audiniui dažyti buvo naudojami indigo dažai, kurie tuo metu buvo vieni pigiausių. Jie suteikdavo audiniui mėlyną spalvą.
Laikui bėgant mėlyna tapo tradicine džinsų spalva.
Seniau džinsus mūvėjo aukso ieškotojai, angliakasiai, kaubojai ir hipiai. Prasidėjus masinei džinsų reklamai, rūbas tapo turtingo ir kilmingo amerikiečio vyro atributu. Šiek tiek vėliau džinsus pradėjo nešioti ir amerikietės moterys.
Po Antrojo pasaulinio karo „Levis“ užkariavo ne tik Europą, bet ir visą pasaulį. Iš pradžių vertinti tik dėl pigumo ir patvarumo, dabar įvairiausių firmų gaminami džinsai užima svarbią vietą šiuolaikinės mados pasaulyje.
Pirmiausia Šiaurės Amerikos verslo žodyne atsirado džinsų diena. Privalomo aprangos kodo varžomi biurų tarnautojai dažniausiai penktadienį leidžia sau truputį atsikvėpti, kai oficialią aprangą pakeičia kasdieniai drabužiai – dažniausiai džinsai.
Į Lietuvą pirmieji džinsai atkeliaudavo vos ne kontrabanda. Sovietmečiu jų dažniausiai atsiųsdavo nelabai reklamuojami giminaičiai iš Amerikos, o į džinsuotąjį visi žiūrėdavo su neslepiamu pavydu.
Sovietmečiu šiek tiek panašius į tikruosius džinsus siūdavo ir Vilkaviškio siuvimo fabrikas.
