Biržuose surado krosnį, senensę net už pačią miesto pilį (4)

Biržietis archeologas Karolis Duderis su komanda apsidžiaugė nemaža sėkme – rado krosnį iš tų laikų, kai dar net nebuvo pastatyta Biržų pilis. O dabar didžiausiu archeologų priešu tapo į perkasą besiveržiantys gruntiniai ir lietaus vandenys.

 K.Duderis džiaugėsi, kad pavyko rasti neišdraskytą, neišardytą krosnį.<br> K. Duderio nuotr.
 K.Duderis džiaugėsi, kad pavyko rasti neišdraskytą, neišardytą krosnį.<br> K. Duderio nuotr.
 Biržietis archeologas Karolis Duderis.<br> Panskliautas.lt nuotr.
 Biržietis archeologas Karolis Duderis.<br> Panskliautas.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 13, 2021, 8:04 AM, atnaujinta Oct 13, 2021, 8:04 AM

Dovana iš praeities

„Atkasėme krosnį, liudijančią apie XV–XVI amžių, laikus iki Biržų pilies pastatymo ir miesto susiformavimo. Iki mūsų dienų ji išliko neišdraskyta, neišardyta, ir tai mums didžiulė dovana“, – džiaugėsi archeologas K.Duderis, pasakodamas apie jo gimtuosiuose Biržuose su komanda rastą vertingą muziejinį eksponatą.

Mat paprastai pavyksta aptikti tik krosnių fragmentus, geriausiu atveju – padą. Bet šįkart sėkmė nusišypsojo – nes krosnis veikiausiai buvo įrengta ne pastato viduje, o lauke.

K.Duderis aiškino, kad namus šildydavo koklinės krosnys, bet žmonės jas suardydavo, kai pastatą nugriaudavo ir vietoj jo ręsdavo naują statinį.

O J.Bielinio gatvėje, atrastosios krosnies vietoje, nevyko jokios statybos, jokie kasinėjimai, todėl užversta kokliais, plytomis ir buitinėmis atliekomis, 2 metrų gylyje išliko iki šių dienų.

Kad radiniui nepakenktų vanduo ir oras, archeologai jį užkonservavo.

Juokais – apie šašlykus

Archeologas pasakojo, kad krosnis yra 2 metrų skersmens. Ji sumūryta iš akmenų, skiediniui naudotas molio ir trintų raudonų plytų mišinys, o padui – plytos. Galėjo būti naudojama kaip lauko viralinė arba kaip amatininko darbinis instrumentas – kalvystės darbams, vaškui, metalui, stiklui lydyti arba apdirbti.

Kuo šioji krosnis skiriasi nuo šiuolaikinių? Biržietis nusišypsojo, kad analogų ir dabar turime – tai picų kepimo krosnys. Tai gal būtų galima archeologų radinį buityje panaudoti? Taip korespondentei pajuokavus, K.Duderis irgi papokštavo, kad būtų galima partizaniškai šašlykų išsikepti. O rimtai paaiškino: krosnis yra archeologinė vertybė, jos vieta – muziejaus ekspozicijoje.

Kova su vandeniu – pasaka be galo

Biržietis tęsė, kad iš tiesų planuojama šią krosnį iškelti į iš žemių nesuardytą ir rodyti „Sėlos“ krašto muziejaus lankytojams pilies arsenale. O dabar teko užkonservuoti, nes radiniui labai kenkė oro sąlygos ir be paliovos į perkasą besiveržiantis vanduo.

„Lietus mums buvo tikra bėda. Krosnis – žemoje vietoje, ir visas vanduo subėgdavo į perkasą. Pumpuodavome jį, kaip pasakoje, be pabaigos“, – prisiminė K.Duderis.

Antras košmaras – nuolat užliedavę ir gruntiniai vandenys. „Tik spėdavome nufotografuoti – ir vėl vanduo“, – kovą su vandeniu pašnekovas prilygino kovai su vėjo malūnais.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.