Nuosprendžiai pagrindiniams nacių nusikaltėliams buvo paskelbti Niurnbergo procese, 1946 metų rugsėjo 30 d. ir spalio 1d. Dvylika iš nuteistųjų (Martinas Bormannas – už akių) buvo nubausti mirties bausme pakariant. Egzekucija buvo įvykdyta naktį į spalio 16.
Likus trims valandoms iki egzekucijos, išgėręs kalio cianido Hermannas Göringas nusižudė. Kas į griežtai saugomą kalėjimą jam atnešė nuodų kapsulę, tiksliai nežinoma iki šiol. Likusiems bausmė įvykdyta pertvarkytoje Niurnbergo kalėjimo sporto salėje. Pirmasis pakartas buvo Trečiojo Reicho užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas.
Maždaug pirmą valandą nakties spalio 16-ąją atsivėrė jo kameros durys. Kalėjimo viršininkas, pulkininkas Buras von C.Andrusas dar kartą perskaitė nuosprendį. J. von Ribbentropui juoda virve už nugaros buvo surištos rankos. Du karo policijos kareiviai kartu su juo užlipo 13 pakopų ant ešafoto.
J. von Ribbentropą pastatė ant uždaryto liuko dangčio ir surišo kojas. Paklausė, ar prieš mirtį nenori ką nors pasakyti. Pasibaigus popmastiškai užsienio ministro tiradai apie savo sielos išgelbėjimą ir taiką visame pasaulyje, vyr. seržantas Johnas C. Woodsas užmovė ant nusikaltėlio galvos juodą gobtuvą ir ant kaklo užveržė virvę. Budelis įjungė mechanizmą ir liuko durelės atsivėrė.
Naciai mirė kančiose
Lig tol etatinis amerikiečių armijos budelis teksasietis Johnas Woodsas buvo įvykdęs apie tris šimtus mirties nuosprendžių. Tačiau, nepaisant to, svarbiausių nacių nusikaltėlių egzekuciją jis organizavo blogai. Liukai buvo pernelyg siauri, ir daugelis nuteistųjų susitrenkdavo į liuko kraštą. Po egzekucijos padarytose fotografijose matosi, kad, pavyzdžiui, buvusio Vermachto vado, generolo feldmaršalo Wilhelmo Keitelio galva paplūdusi krauju.
Be to, virvės ilgis ir liuko gylis buvo blogai apskaičiuoti, ir nuteistieji mirė ne iš karto, lūžus kaklo slanksteliams – o uždusę. Pavyzdžiui, J. von Ribbentropas prieš mirtį kankinosi 15 minučių. Tiesa, 40 žmonių, tarp kurių buvo 8 žurnalistai (po du iš SSRS, JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos), šių priešmirtinių kančių nematė: pakylą užstojo mediniai skydai ir tamsus brezentas.
Kadangi egzekucija užsitęsė, o buvo nuspręsta tą naktį nuosprendį įvykdyti visiems svarbiausiems nacių nusikaltėliams, budelis ir jo padėjėjai ėmė skubėti. Kol nuo vienų kartuvių dar buvo nukeliami vieno nubaustojo palaikai, prie kitų jau buvo vedamas kitas nuteistasis. Atlikus egzekuciją paskutiniajam, į salę buvo atneštas H.Göringo kūnas ir neštuvai padėti po kartuvėmis. Tai buvo simbolinis aktas.
H.Göringo ir kitų palaikai buvo nufotografuoti su drabužiais ir be drabužių, paskui suvynioti į paklotus ir suguldyti į karstus. Karstai buvo užantspauduoti. Ryte juos ginkluotos sargybos lydimais sunkvežimiais nuvežė į Miuncheną – miesto pakraštyje stovintį krematoriumą.
Nacių pelenai išbarstyti vėjyje
Krematoriumo darbuotojai nežinojo, kas bus kremuojami: buvo pasakyta, kad karstuose – žuvę amerikiečių kariai. Pastatas buvo apsuptas. Kiekvienas karstas prieš kremaciją buvo atidaromas, kad būtų įsitikinta, kad palaikai nebuvo pakeisti. Po kelias valandas trukusios kremacijos pelenai buvo suberti į dėžę, kurią pakrovė į automobilį ir išvežė. Po dviejų dienų, naktį, pelenai nuo tilto buvo suberti į per Miuncheną tekančią Izaro upę. Tai irgi buvo atlikta slaptai, tad vietos, kur „amžinai vakardieniai“ galėtų lenktis pagrindinių nacių pelenams, nėra.
Paskutiniams Niurnbergo procesuose (1946-1949) mirti nuteistiems nacių nusikaltėliams egzekucijos buvo įvykdytos Bavarijos Landsbergo kalėjime 1951 metų birželio 7 dieną. Iš viso tą dieną įvykdyti septyni nuosprendžiai. Tarp pakartųjų buvo asmeniškai Varšuvos geto sunaikinimui vadovavęs buvęs SS pajėgų generolas Oswaldas Pohlis, o taip pat – buvęs Dachau koncentracijos stovyklos filialo Mühldorfe komendantas Georgas Schallermairis.
Parengta pagal „Deutsche Welle“.
