Į 14 metų aukštumas spalį Lietuvoje pakilusi infliacija ir pasaulinis energetinių žaliavų kainų šuolis dar ne pabaiga – vienos mažiausių Europoje interneto kainų Lietuvoje gali augti. Tą pajustų visi šalies privatūs ir verslo klientai, jei Seimas pritartų siūlomoms pataisoms. Joms anksčiau nepritarė nei Vyriausybė, nei Konkurencijos taryba, nei Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Be to, tokios pataisos prieštarautų ir Europos Sąjungos teisei.
„Stipriai išvystytas ir pigus šviesolaidinis internetas Lietuvoje nėra parankus 70 procentų šalies mobiliojo interneto rinkos kontroliuojančioms bendrovėms „Bitei“ ir „Tele2 “. Šie operatoriai siūlo dvigubai brangesnius neriboto mobiliojo interneto planus, todėl jų inicijuotos įstatymų pataisos dirbtinai priverstų „Telia“ pakelti didmeninę fiksuotojo interneto kainą. Tai pabrangintų paslaugas ne tik mūsų, bet ir kitų ryšio tiekėjų klientams bei leistų, tuo pasinaudojant, kilstelėti kainą ir už mobilųjį internetą“, – teigia „Telia“ verslo klientų vadovas Danielius Karpovičius.
Skaičiuojama, kad dėl naujojo reguliavimo mažmeninės fiksuotojo interneto kainos rinkoje didėtų apie 20 proc., o valstybė dėl to patirtų papildomas 500 tūkst. eurų administravimo išlaidas.
Vienos mažiausių interneto kainų Europoje
Lietuvoje mažmeninės fiksuotojo interneto prieigos kainos tebėra vienos mažiausių Europoje. Latvijoje ir Lenkijoje fiksuotojo interneto kainos yra beveik 30 proc. didesnės, o Estijoje pigiausias laidinio interneto planas kainuoja dvigubai daugiau nei Lietuvoje, rodo naujausia tarptautinė ataskaita.
Reguliuojamos „Telia“ didmeninės paslaugos kaina naujiems klientams yra 5,80 euro, o esamiems – 4,80 euro. Tai yra ir vienos mažiausių didmeninio interneto kainų Europoje. Didmeninė kaina šiuo metu reguliuojama vykdant RRT nustatytą kainų kontrolės įpareigojimą ir taikant kainų spaudimo testą.
„Garsiai kaltindamos „Telia“ dominavimu griežtai reguliuojamoje fiksuotojo interneto rinkoje, „Bitė“ ir „Tele2” kontroliuoja absoliučiai didžiąją dalį nereguliuojamos šalies mobiliojo interneto rinkos. Maža to, naudojasi proga netinkamomis reguliavimo priemonėmis paskatinti fiksuotojo interneto kainos augimą ir taip leisti sau kilstelėti ir konkuruojančio – mobiliojo interneto kainą“, – pažymi D. Karpovičius.
Nuo 2007 metų „Telia“ vien į šviesolaidinio tinklo infrastruktūrą šalyje investavo per 200 mln. eurų, o Lietuva šešerius metus pirmavo Europoje pagal šviesolaidinio interneto aprėptį ir šiandien tebėra tarp lyderių. „Telia“ šviesolaidinio interneto infrastruktūra naudojasi 20 konkuruojančių operatorių, kurie teikia interneto prieigos paslaugas daugiau kaip 14 tūkst. savo verslo ir privačių klientų.
Idėją iškapstė iš vario laikų
Nepaisant ekspertų ir rinkos reguliatoriaus perspėjimų, parlamentinis Ekonomikos komitetas pritarė pasiūlymui įstatymu įpareigoti „Telia“ savo didmenines ir mažmenines interneto kainas apskaičiuoti taikant ekonominio atkartojamumo reikalavimus. Tai reiškia, kad prie didmeninio interneto kainos reikės pridėti ir papildomas, kaip naujo tinklo, statybos sąnaudas. Pagal dabar galiojančią kainų spaudimo formulę, tokių sąnaudų „Telia“ neįskaičiuoja.
Ekonominio atkartojamumo reikalavimas įprastai taikomas naujas technologijas plėtojančiose šalyse, bet ne brandžiose rinkose, tokiose kaip Lietuva. 2013 metais, kai atsirado tokia rekomendacija, Europos Komisija (EK) siekė užtikrinti stabilias didmeninės varinių laidų tinklų prieigos kainas, tačiau tuo pačiu skatinti šviesolaidžio tinklų plėtrą, sudarant sąlygas didmeninės paslaugų kainodaros lankstumui.
Šalia neigiamos įtakos konkurencijai ir visuomenei, valstybei grėstų atsakomybė už pažeistą Europos Sąjungos teisę, nes vienintelio ekonominio atkartojamumo reikalavimo įtvirtinimas įstatyme eliminuotų galimybę RRT efektyviai reaguoti į rinkos pokyčius ir parinkti geriausiai rinkos tyrimo metu nustatytos problemos prigimtį atitinkančius įpareigojimus. Taipogi tai eliminuotų EK galimybę įvertinti RRT parinktus įpareigojimus ir pateikti pastabas arba privalomus nurodymus.
