Aptiktas daugiau nei 1000 metų senumo artefaktas, turėjęs saugoti nuo pagirių

Senovinės vyno daryklos griuvėsiuose rastu auksiniu žiedu galėjo būti puošiamasi daugiau nei prieš 1000 metų – bet galimai juo norėta ne tik pasipuošti, bet ir apsisaugoti nuo pagirių.

 Archeologai žiedą neseniai aptiko Javnės mieste Izraelyje, kasinėdami Bizantijos laikų (apie 330-1453 m.) vietovę, kurioje kadaise egzistavo didžiulė vyno darykla. <br> Daphna Gazit / IAA nuotr.
 Archeologai žiedą neseniai aptiko Javnės mieste Izraelyje, kasinėdami Bizantijos laikų (apie 330-1453 m.) vietovę, kurioje kadaise egzistavo didžiulė vyno darykla. <br> Daphna Gazit / IAA nuotr.
 IAA vardu atliekamų kasinėjimų vadovas Elie Haddadas Javnės radimvietėje.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 IAA vardu atliekamų kasinėjimų vadovas Elie Haddadas Javnės radimvietėje.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 IAA vardu atliekamų kasinėjimų vadovas Elie Haddadas Javnės radimvietėje.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 IAA vardu atliekamų kasinėjimų vadovas Elie Haddadas Javnės radimvietėje.<br> AFP / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 8, 2021, 10:36 PM

Archeologai žiedą neseniai aptiko Javnės mieste Izraelyje, kasinėdami Bizantijos laikų (apie 330-1453 m.) vietovę, kurioje kadaise egzistavo didžiulė vyno darykla. Manoma, kad šiuo laikotarpiu tai buvo didžiausias komercinio vyno gamintojas šalyje, eksportavęs aukštos kokybės gėrimą į visą senovės Izraelį ir už jo ribų, socialiniame tinkle „Facebook“ rašo Izraelio senienų valdybos (IAA) atstovai.

Tačiau neseniai šioje vietoje rastas radinys tiesiogiai nesusijęs su vyno gamyba – bet galbūt tarnavo kaip įsivaizduojama apsauga nuo skaudžių pasekmių, kurios atsiranda išgėrus per daug. Žiede įtaisytas violetinės spalvos akmuo greičiausiai yra ametistas – o regiono žmonės tikėjo, kad tokie pusbrangiai brangakmeniai gali apsaugoti nuo pagirių, teigia IAA atstovai.

„Biblijoje ametistas minimas kaip vienas iš 12 brangakmenių, kuriuos vyriausiasis Šventyklos kunigas nešiojo ant savo apeiginio krūtinės skydelio, – pasakoja IAA senovinių papuošalų ekspertas ir vienas iš žiedą tyrusių mokslininkų Amiras Golani. – Šiam brangakmeniui buvo priskiriama daugybė privalumų, tarp jų ir prevencija nuo šalutinio alkoholio vartojimo poveikio – pagirių“.

Pasak Amerikos gemologijos instituto (GIA), žodis „ametistas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „amethystos“, kuris reiškia „neblaivus“. Ametistas – tai kvarco rūšis, kuri kadaise buvo vertinama taip pat kaip ir smaragdai bei rubinai – kol XIX a. Brazilijoje atradus didelius telkinius, brangakmenis tapo pigesniu ir prieinamesniu.

Javnės vyno darykloje, kurioje buvo rastas šis žiedas, buvo spaudžiamas ir į butelius išpilstomas baltasis vynas, vadinamas „Gazos vynu“ arba „Aškelono vynu“ – taip vadintas pagal uostus, iš kurių jis išplaukdavo pas pirkėjus Europoje ir Azijoje, sako IAA atstovai. Tūkstančiai molinių ąsočių – sudaužytų ir nepažeistų – ir kitos įrangos griuvėsiuose byloja apie didžiulį šios senovinės vyndarystės mastą: čia kasmet galėjo būti pagaminama daugiau nei 2 mln. litrų vyno.

Mokslininkai žiedą rado maždaug VII a. datuojamoje aplinkoje, netoli tuščių vyno ąsočių sandėlio. Žiedo akmens analizė atskleidė, kad tai nebuvo stiklinis papuošalas: akmuo yra silicio dioksidas – mineralas, randamas brangakmeniuose – ir jo išskirtinė violetinė spalva byloja, kad tai yra ametistas. Tokį žiedą turėjo nešioti turtingas, aukštą statusą turėjęs asmuo, jis galėjo puošti vyro arba moters pirštą, sako A.Golani.

Nors žiedo radimvietė datuojama VII a., auksiniai žiedai su ametistais tarp Romos elito buvo populiarūs jau III a. – todėl žiedas galėjo būti pagamintas prieš kelis šimtmečius, ir perduodamas iš rankų į rankas, iš kartos į kartą, teigia tyrėjai.

Viena iš interpretacijų – žiedas buvo nešiojamas siekiant apsisaugoti nuo pagirių: gali būti, kad žiedo savininkas mūvėdavo jį ant piršto tikėdamasis, kad tada galės gerti iki paryčių ir nepatirs nepageidaujamų poveikių, teigia IAA vardu atliekamų kasinėjimų vadovas Elie Haddadas. O galbūt žiedo savininkas jį tiesiog mūvėjo kaip savo turto ir prestižo simbolį. Tačiau nors tokie artefaktai kaip šis gali daug papasakoti ekspertams apie tam tikrus tolimos praeities aspektus, daugelį juos lydinčių detalių atkurti gali būti keblu.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.