Užsienio šalys nelaukia tarptautinių rekomendacijų dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio ir diegia nacionalinius

Lietuvoje dar tik prasidedant diskusijoms, kad turėtų būti diegiamas skaitmeninių paslaugų mokestis, kai kurios Europos valstybės jį jau taiko, nelaukdamos tarptautinių susitarimų, kurie gali užtrukti. Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje pasaulinės technologijų kompanijos tokios kaip „Google“, „Youtube“, „Meta“ (buvęs „Facebook“) čia moka nustatyto dydžio skaitmeninių paslaugų mokestį, o nuo kitų metų ši naujovė skinasi kelią ir kaimyninėje Latvijoje.

 Lietuvoje dar tik prasidedant diskusijoms, kad turėtų būti diegiamas skaitmeninių paslaugų mokestis, kai kurios Europos valstybės jį jau taiko, nelaukdamos tarptautinių susitarimų, kurie gali užtrukti.
 Lietuvoje dar tik prasidedant diskusijoms, kad turėtų būti diegiamas skaitmeninių paslaugų mokestis, kai kurios Europos valstybės jį jau taiko, nelaukdamos tarptautinių susitarimų, kurie gali užtrukti.
 Nacionaliniai skaitmeninių paslaugų mokesčiai užsienio šalyse.
 Nacionaliniai skaitmeninių paslaugų mokesčiai užsienio šalyse.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 8, 2021, 9:12 AM

Būtent todėl internetinės žiniasklaidos ir skaitmeninio verslo ekspertai atsakingoms Lietuvos institucijoms – Vyriausybei, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, Seimui siūlo atkreipti dėmesį į kitų šalių praktiką, diegiant skaitmeninių paslaugų mokestį (angl. digital tax) mūsų šalyje.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje iš šio mokesčio surinktus pinigus nukreipus vietos žiniasklaidai stiprinti, jo būtų galima surinkti dar daugiau. Tai leistų sukurti dar daugiau kokybiško žurnalistinio turinio, kurį perpublikuodamos pasaulinės technologijų milžinės generuoja papildomas pajamas, nuo kurių mokamas skaitmeninių paslaugų mokestis.

Pinigai iškeliauja iš šalies

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininko Arno Marcinkaus teigimu, skaitmeninių paslaugų mokestis yra viena iš tų naujovių, kuri labai sparčiai skinasi kelią užsienio šalyse.

„Tarp pasaulio valstybių lyderių vyksta vis aktyvesnės diskusijos, kaip artimiausioje ateityje turėtų būti taikomas tarptautinis skaitmeninių paslaugų mokestis ir kokios turėtų būti taisyklės jį diegiančioms šalims. Nepaisant to, vis daugiau valstybių suprasdamos, kad laukdamos šių tarptautinių susitarimų praranda galimas pajamas, jau yra įdiegusios ir diegia nacionalinius tokio tipo mokesčius“, – sako A. Marcinkus.

Tokius sprendimus diktuoja naujausios skaitmeninio verslo tendencijos, kurios kiekvienos šalies vidaus rinkoje leidžia sukurti didžiules pajamas pasaulinėms technologijų milžinėms Google, Meta, Youtube. Žiniasklaidos bendrovės „All Media Lithuania“, kuri valdo naujienų portalą tv3.lt, generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė sako, kad technologijų kompanijos perpublikuodamos Lietuvos naujienų portalų sukurtą žurnalistinį turinį, pavyzdžiui, straipsnius, vaizdo reportažus ir kito žanro kūrinius, be didelio vargo generuoja pajamas mūsų šalyje.

„Tik kol kas jos yra neapmokestinamos, nors daugelis užsienio šalių tai jau padarė įvesdamos nacionalinius skaitmeninių paslaugų mokesčius. Tarptautinis skaitmeninis verslas labai sparčiai plečiasi, o tai reiškia, kad jis gali generuoti dar daugiau pajamų, kurios, jei nebus tinkamos apmokestinamos, tiesiog iškeliaus iš Lietuvos rinkos. Skaitmeninis verslas ypatingas tuo, kad pajamas jis gali generuoti bet kuriame pasaulio kampelyje turėdamas fizinę atstovybę tik vienoje šalyje“, – sako L. Blaževičiūtė.

Nacionalinį keis tarptautiniu

Naujienų portalo "Delfi" direktorius Vytautas Benokraitis atkreipia dėmesį į Prancūzijos ir Italijos pavyzdžius, kurios yra ir viešai paskelbusios apie savo planus dabartinį nacionalinį skaitmeninį mokestį keisti tarptautiniu, kai tik bus susitarimai iš atsakingų tarptautinių bei Europos organizacijų.

„Italija ir Prancūzija jau taiko skaitmeninių paslaugų mokestį, kurį įdiegė suprasdamos, kad gali iš šalies išeiti neapmokestinami pinigai, kuriuos čia uždirba pasaulinės technologijų kompanijos. Šios šalys tvirtina, kad įdiegus tarptautinę sistemą, jų nacionaliniai skaitmeninių paslaugų mokesčiai būtų automatiškai panaikinti, siekiant išvengti skirtumų tarp tarptautinio ir nacionalinio skaitmeninių paslaugų apmokestinimo“, – sako V. Benokraitis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo išsakęs nuomonę, jei EBPO valstybės pasieks tarptautinį susitarimą dėl skaitmeninių paslaugų apmokestinimo, tuomet juo ir bus pakeistas jų nacionalinis mokestis. Tą patį šių metų vasarą pakartojo ir finansų ministras Bruno Le Maire'as – šalis atšauktų šį mokestį, jei būtų pasiektas pasaulinis susitarimas pasidalyti teisėmis gauti pajamas iš tarptautinių technologijų įmonių.

Žiniasklaidos bendrovės „15min group“ generalinio direktoriaus Tomo Balžeko teigimu, Lietuvoje įdiegus skaitmeninių paslaugų mokestį, jis būtų taikomas tik pasaulinėms technologijų kompanijoms ir finansiškai nepaliestų nei vieno Lietuvos gyventojo.

„Tarptautinėms kompanijoms, kurios Lietuvoje gauna pelną iš perpublikuojamo naujienų portalų sukurto žurnalistinio turinio su minimaliomis investicijomis, turi būti taikomas skaitmeninių paslaugų mokestis. Iš jo surinkti pinigai turėtų būti nukreipiami šalies žiniasklaidai stiprinti. Taip būtų galima sukurti dar daugiau kokybiško turinio ir tai būtų socialiai teisinga vietinio žiniasklaidos verslo atžvilgiu, sąžiningai mokančio mokesčius“, – sako T. Balžekas.

Skinasi kelią Latvijoje

Naujienų agentūra Bloomberg skelbia, kad Latvijos Parlamentas rugsėjo 23 d. priėmė svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siūloma įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį nuo 2022 m. sausio 1 d. Jame siūloma, kad 3 proc. dydžio skaitmeninių paslaugų mokesčio tarifas būtų taikomas pasaulinėms technologijų kompanijoms, kurių metinės pasaulinės pajamos viršija 750 mln. eurų, o pajamos Latvijoje sudaro nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. eurų.

Advokatų kontoros „Primus Derling“ atliktas tyrimas rodo, kad Latvijoje įvedus tokio dydžio skaitmeninių paslaugų mokestį, kasmet būtų galima papildomai surinkti 17–30 mln. eurų.

Naujienų portalo lrytas.lt direktoriaus ir vyriausiojo redaktoriaus Tautvydo Mikalajūno teigimu, kaimyninė Latvija yra vienas naujausių pavyzdžių, kaip elgiasi šalis, suprasdama skaitmeninių paslaugų mokesčio svarbą.

„Kaimynai latviai svarsto įvesti nacionalinį skaitmeninių paslaugų mokestį ir numatyti panašias taisykles kaip ir kitos šalys, apmokestinant pasaulines technologijų kompanijas, kurios čia generuoja papildomas pajamas, pasitelkdamos Latvijoje sukurtą produkciją. Tai rodo tik viena – vis daugiau valstybių supranta, kad tai, kas sukuriama jų šalies viduje ir generuoja papildomas pajamas, negali būti neapmokestinama ir iškeliauti iš šalies vidaus rinkos“, – sako T. Mikalajūnas.

Prancūzijoje taikomas retrospektyviai

Prancūzijoje šios šalies Senatas skaitmeninių paslaugų mokestį reglamentuojantį įstatymą priėmė 2019 m. liepos 11 d. Įdomu tai, kad apsisprendžiant dėl šio mokesčio starto, nuspręsta jį taikyti retrospektyviai, t. y. pajamoms nuo 2019 m. sausio. Taigi čia taikomas 3 proc. skaitmeninių paslaugų mokestis toms bendrovėms, kurių pajamos iš skaitmeninių paslaugų praėjusiais mokestiniais metais viršijo 750 mln. eurų pasaulinių pajamų ir 25 mln. eurų pajamų Prancūzijoje.

Prancūzijos Ekonomikos ir Finansų ministerija yra apskaičiavusi, kad šis mokestis biudžetą papildys maždaug 500 mln. eurų.

Šioje šalyje prie skaitmeninių paslaugų priskiriamos skaitmeninės sąsajos, t. y. tarpininkavimo paslaugų, teikimas, tikslinė reklama, surinktų duomenų apie naudotojus perdavimas reklamos tikslais.

Austrijoje – panašios taisyklės

Austrijoje skaitmeninių paslaugų mokestis įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. ir yra taikomas 5 proc. tarifas pasaulinėms technologijų kompanijoms. Kaip ir kitose šalyse, jis taikomas kompanijoms, kai jų bendra apyvarta per vienerius finansinius metus yra ne mažesnė kaip 750 mln. eurų, iš kurių 25 mln. eurų sugeneruota teikiant internetinės reklamos paslaugas Austrijoje.

Skaičiuojama, kad iš šio mokesčio surinktos pajamos 2021 m. sieks 28 mln. eurų, 2022 m. – 31 mln. eurų, o 2023 m. – 34 mln. eurų. Šioje šalyje apmokestinami yra internetinių reklamos paslaugų teikėjai. Skaitmeninės reklamos paslauga yra laikoma paslauga, suteikta Austrijoje, jei skaitmeninė reklama gaunama įrenginyje, kuris turi šios šalies IP adresą, ir jei ši reklama skirta šios šalies naudotojams.

Italijos planuose – 600 mln. eurų

Italijoje nuo 2020 m. sausio taikomas 3 proc. dydžio skaitmeninių paslaugų mokestis kompanijoms, kurios teikia skaitmenines paslaugas šalyje. Jis taikomas toms technologijų bendrovėms, kurios atskirai arba grupės mastu kalendoriniais metais iš viso gauna 750 mln. eurų ir daugiau pajamų, iš kurių 5,5 mln. eurų yra gaunamos Italijos rinkoje. Italijos Vyriausybė tikisi surinkti 600 mln. eurų iš šio mokesčio.

Šioje šalyje skaitmeninėmis paslaugomis laikomos naudotojams skirtos sąsajos, kurios talpina reklamą, leidžia naudotojams pirkti, parduoti prekes ir paslaugas, taip pat ir iš vartotojų surinktų duomenų perdavimas skaitmeninėje sąsajoje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: smarkus gaisras Kauno fabrike; B. Džonsonas traukiasi iš posto