Tolesniais kasinėjimais atskleista, kad šis įspūdingas kūrinys turėjo ir kone identišką dvynį — jis buvo tikslingai padėtas pelkėje ant medinio padėklo. Bet raguota radinių pora nerodo, kad juos, kaip skelbia paplitęs modernus mitas, nešiojo kadaise šiose vietose gyvenę vikingai. Naujas studija rodo, kad jie daug senesni.
Tyrimas parodo, kad šalmai buvo padėti prieš beveik 3000 metų — maždaug 900 m.pr.m.e., daugiau nei 1500 metų iki čia pasirodant pirmiesiems vikingams. Komanda taip pat tvirtina, kad šalmų puošyba galėjo būti įkvėpta panašaus simbolizmo, būdingo tolimai Sardinijai. Toks ryšys būtų pirmoji sąsaja tarp dviejų, tūkstančiais kilometrų atskirtų priešistorinės Europos dalių – kas rodytų, kad galėjo būti anksčiau nežinotas jūrinis kelias Atlanto pakrante, jungiantis Skandinaviją su Viduržemio jūros regionu.
„Tai puikus straipsnis“, – sako tyrime nedalyvavęs Danijos nacionalinio muziejaus archeologas Flemmingas Kaulas. – Tai dalis akis atveriančios istorijos, kurioje regime tolimus kultūrinius kontaktus bronzos amžiuje“.
Atradus šalmus, tyrėjai spėjo, kad jie pagaminti Skandinavijos vėlyvajame bronzos amžiuje, tris šimtmečius trukusiame meninių, politinių ir religinių pokyčių periodu, prasidėjusiu apie 1000 m. pr.m.e. Tačiau be tikslios metalinių šalmų pagaminimo datos buvo sunku susieti Skandinavijos raidą su kitomis to meto Europos kultūromis.
2019 metais, kruopščiai fotografuodamas vieno iš šalmų išlenktus, tuščiavidurius bronzinius ragus, Moesgaardo muziejaus archeologė Heide Wrobel Nørgaard pastebėjo juodas organines liekanas – galbūt beržų dervos, naudotos pritvirtinti puošybinius ragų antgalius. Jai pavyko paimti du šios medžiagos mėginius ir atlikti datavimą radioaktyviąja anglimi. Viksø šalmai pelkėje atsidūrė daugmaž 900 m. pr.m.e., mokslininkė su bendraautoriais rašo žurnale „Praehistorische Zeitschrift“.
Šie galvos apdarai turi paralelių su senoviniais skandinaviškais artefaktais, tarp kurių ir kitoje vietoje rastas šalmas, identiškas kepures dėvinčios bronzos figūrėlės ir uolų raižiniuose pavaizduoti kariai su kone identiškais raguotais šalmais. „Jie labai panašūs“, – pažymi H.W. Nørgaard.
Orhuso universiteto (taip pat Danija) archeologė Helle Vandkilde teigia, kad Skandinavijos ir Sardinijos ikonografijos panašumai rodo, kad prekeiviai iš Viduržemio jūros regiono prieš 3000 metų Skandinaviją pasiekė Atlanto pakrante, o ne sunkiu keliu per Alpes. Bronzos amžiaus Skandinavijoje beveik nebuvo metalo išteklių, tad vario ir alavo poreikis tikriausiai paskatino tolimą prekybą bei kultūros mainus.
„Šie šalmai yra naujas ženklas, rodantis, kad metalais prekiauta toliau, nei manėme, – pažymi ji. – Idėjos keliavo drauge.“
Ši data šalmus įterpia į laikus, kai Skandinavijos politinis elitas konsolidavo savo galias ir religinės idėjos traukėsi nuo Saulės garbinimo prie specifinių dievybių su gyvūnų atributais. Labiau ritualiniuose nei koviniuose šalmuose pilna gyvūniško simbolizmo. „Šalmas atstovauja visas kosmologines religines galias, – sako F.Kaulas. – Tai – įspūdingiausias religinės galios kepurė bronzos amžiuje“.
H.Vandkilde su kolegomis spėja, kad ši „galios kepurė“ ir raguoti jos giminaičiai bendravo su ne šio pasaulio galybėmis pasitelkdamos vaizdus ir idėjas, importuotas iš Viduržemio kartu su bronzai gaminti naudotu variu ir alavu. Šiuos šalmus tikriausiai naudojo ištisos valdovų kartos. „Įsivaizduoju, kad su tokiais šalmais tuo pat metu kurdavosi ir naujos dinastijos, – svarsto H.Vandkilde. – Jos dieviškumą naudoja kad sustiprintų ir legitimizuotų savo galią“.
Tačiau tuo įsitikinę ne visi. Georgo Augusto universiteto Göttingene archeologas Nicola Ialongo teigia, kad tyrimas daug ko nepaaiškina. Jei Viduržemio jūrą ir tolimą šiaurę jungė intensyvios prekybos kelias Atlanto pakrante, tai kodėl raguoti šalmai ir kita ikonografija randami Sardinijoje ir Skandinavijoje – bet jų nėra Belgijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Nyderlanduose? „Tarus, kad jūros keliautojai vyko tiesiogiai iš Sardinijos į Skandinaviją, jie turėjo sustoti pakeliui“, – pastebi jis.
F. Kaulas sako, kad tyrimas rodo, jog vikingai nebuvo vienintelė Skandinavijos bendruomenė su senovėje palaikytais tolimais ryšiais. „Tolimi prekybiniai ir religiniai ryšiai bronzos amžiuje jau buvo. Bronzos amžius daug įdomesnis už vikingų amžių“, – įsitikinęs archeologas.
