Patyrę kokybės užtikrinimo specialistai retesni už vienaragius

Itin trūkstant kokybės užtikrinimo specialistų, ši pareigybė įmonėms tampa prestižu. Nemažai kompanijų pastaraisiais metais leidžia į rinką produktus, kuriuos ištestuoja ir klaidas suranda vartotojai. Tokia praktika gana populiari žaidimų industrijoje. Tačiau ir kitose technologijų srityse, įskaitant B2B segmentą, neretai leidžiami pusiau skusti pusiau lupti sprendimai ir produktai.

 Patyrusių kokybės užtikrinimo (angl. Quality Assurance, QA) specialistų stinga labiau nei programuotojų, kad verslas priverstas suktis iš padėties, kaip išmano.<br> 123rf nuotr.
 Patyrusių kokybės užtikrinimo (angl. Quality Assurance, QA) specialistų stinga labiau nei programuotojų, kad verslas priverstas suktis iš padėties, kaip išmano.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 12, 2022, 4:49 PM

Taip neturėtų būti. Tačiau patyrusių kokybės užtikrinimo (angl. Quality Assurance, QA) specialistų stinga labiau nei programuotojų, kad verslas priverstas suktis iš padėties, kaip išmano.

„QA specialisto pareigybė šiandien, galima sakyti, yra savotiškas prestižas. Ypač jau įsivažiavusioms įmonėms. Nes jose, išėmus iš komandos testuotoją, niekas iš karto nesugrius. Tačiau, laikui bėgant, problemos ims kauptis, – sako Liudas Jankauskas, „Omnisend“ kokybės užtikrinimo vadovas. – Kokybė apskritai yra gana inertiškas dalykas. Žinau atvejų, kai įmonėse, kurios daug metų dirbo ir pakėlė savo produktų kokybę iki tikrai aukšto lygio, pasigirsta raginimų atsisakyti testavimo, nes tai nemažai kainuoja, o produktai – ir taip puikiai nušlifuoti. Bet čia tas pats kaip sakyti, kam tie dūmų detektoriai – išjungiu ir niekas nedega.“

Terminus „testuotojas“ ir „QA specialistas“ jis vartoja kaip sinonimus, bet paaiškina, kad tai ne visai tas pats.

„Kai pradėjau testuoti prieš kokius 15 metų, buvo tiesiog testuotojai. Vėliau, kai versle ėmė plisti „Agile“ (iteracinio projektų ir produktų vystymo) filosofija, jie buvo įtraukti į procesus anksčiau ir virto kokybės užtikrinimo (angl. Quality Assurance, QA) specialistais“, – prisimena pašnekovas.

Anot jo, pagrindinis skirtumas tas, kad kokybės užtikrinimo (QA) specialisto sąvoka yra gerokai platesnė nei testuotojo. Be to, QA inžinieriai į produktų kūrimo ir vystymo procesą įtraukiami ne paskutiniuose etapuose, kaip praeityje būdavo testuotojų atveju, o pačioje pradžioje. Tai reiškia, kad šie specialistai ne tik gaudo klaidas, bet ir neleidžia joms atsirasti. Kitaip sakant, užsiima labiau prevencija, o ne klaidų paieška. Pažangiose įmonėse nebeliko ir atskirų testavimo skyrių. QA specialistai integruojami į komandas.

„Sutarėme viduje, kad norime mažiau žmonių, bet stiprių, labiau patyrusių. Todėl pas mus komandų nariai vieni kitus „dengia“ ir padeda. Kaip krepšinyje – jei pritrūksta įžaidėjo, jo vietą gali užimti puolėjas. Todėl ir testuotojai pas mus nuo pat pradžių visapusiškai įtraukiami į produkto kūrimą. Be to, niekas nenurodinėja, ką daryti ir kokias funkcijas kurti. Tiesiog susitariame, kokią metriką reikia pakelti. O kaip tai padaryti ir ištestuoti, sprendžia komandos. Darbuotojai pas mus nėra sraigteliai didelėje mašinoje, o verslo bendrakūrėjai“, – pasakoja L. Jankauskas.

Patys specialistai renkasi ir testavimo įrankius – jei komanda nutaria, kad efektyviam darbui kažko reikia, įmonė be diskusijų ir biurokratinių procedūrų tai nuperka.

„Įrankių prikurta galybė ir kasdien kuriama daugiau. Pas mus populiariausi yra „Google“ įrankiai, nes savo veikloje daugiausia naudojame „Go“ – šios milžinės sukurtą programavimo kalbą. Testavimui taip pat kuriame nuosavą irankį, paremtą „TypeScript“ bei naudojame esamus populiarius sprendimus, tokius kaip „Postman“, „Burp Suite“, „Fiddler“ ir kitus.

Moka dideles premijas

Pastaruoju metu internete gausu įrašų apie tai, kad kai kurios kompanijos Lietuvoje esamiems darbuotojams už rekomenduotą QA specialistą moka ir po 3.000 Eur, jei pasiūlytas asmuo praeis bandomąjį laikotarpį ir liks įmonėje po jo. Anksčiau premijos esą taip pat buvo mokamos, bet jos neviršydavo 1000 Eur. Akivaizdu, kad QA specialistų poreikis ir vertė gerokai pakilo.

Ir tokia padėtis – ne tik Lietuvoje. JAV Darbo statistikos biuras skaičiuoja, kad šalyje sunkiausiai randamų IT specialybių TOP 3 yra programinės įrangos kūrėjai, saugumo analitikai ir QA specialistai. O patys vertingiausi ir rečiausi yra testuotojai-programuotojai (angl. Software Development Engineer in Test).

Neseniai atlikta „Jetbrains“ apklausa rodo, kad 44% komandų šiemet turėjo mažiau nei vieną QA specialistą dešimčiai programinės įrangos kūrėjų (angl. developers). Toks santykis, anot bendrovės analitikų, atveria duris mažoms, bet vis besikaupiančioms ir brangstančioms klaidoms.

100 000 JAV dolerių per metus

„Omnisend“ taip pat jaučia QA specialistų stygių – šiuo metu trūksta mažiausiai dešimties. Tačiau premijų už rekomendacijas įmonė nesiūlo, mat tai nesuderinama su jos vertybėmis.

Šį iššūkį startuolis išsprendė kitaip – susitarė, kad už kokybę atsako visa komanda.

Vidutinis vyresniojo QA specialisto atlyginimas šiuo metu, priklausomai nuo patirties, anot L. Jankausko, siekia nuo 3500 Eur iki 6000 eurų per mėnesį prieš mokesčius. Labai panašūs ir vyresniųjų programuotojų atlyginimų rėžiai.

Darbo rinkos įmonės atstovas neskirsto į vietos ir užsienio. IT specialistų atveju ši riba jau išsitrynė, ir daugelis, dirbdami iš namų, konkuruoja globalioje rinkoje.

Retesni už vienaragius

Paklaustas kurių specialistų – programavimo ar kokybės užtikrinimo – Lietuvoje labiau trūksta, jis neslepia, kad sunkiau rasti pastarųjų.

„QA specialistų yra gerokai mažiau nei programuotojų. O gerų apskritai tėra vienetai. Aš dėsčiau apie tai ir pats bandau populiarinti šią sritį. Deja, daug kas galvoja: „pabūsiu testuotojas, nes nereikia mokėti programuoti, kažką paspaudinėsiu, susipažinsiu su dalykais ir per QA įšoksiu į IT vystymo sritį“. Yra taip pradėjusių karjerą IT srityje. Bet jei nežiūri į savo specialybę rimtai, o tik kaip į tarpinę stotelę, geru specialistu netapsi“, – tvirtina pašnekovas.

Anot jo, QA specialistų trūkumas susidarė, nes labai mažai žmonių renkasi šią specialybę.

„Aš informatiką baigiau prieš daugiau kaip dešimtmetį. Iš mūsų kurso 300 žmonių testuotojais tapo gal du. Likusieji nuėjo į vadybos ir programavimo sritis. Ir mūsų kursas nebuvo išimtis“, – prisimena QA specialistas.

Paklaustas ko lengviau išmokti: testuoti ar programuoti, jis sako, kad norint tik papulti į šią sritį, lengviau išmokti testuoti. Bet išmokti gerai testuoti yra sunkiau nei išmokti gerai programuoti.

Kokių įgūdžių reikės ateityje

Jis pastebi, kad nepaisant specialistų trūkumo, kai kuriose šalyse ir sektoriuose, pavyzdžiui, bankiniame, skatinama QA inžinierių specializacija. Ateityje, tai keisis, mat verslas nori, kad produktas būtų ištestuotas visais aspektais ir vartotojai būtų juo patenkinti. Todėl vien surasti klaidas neužtenka. QA specialistas turi būti tarsi pirmas klientas – suprasti, kaip veikia konkretus produktas, ir kaip mąsto potencialūs jo vartotojai, kas jiems svarbu, ir ko jie ateina.

Labai svarbus tampa ir duomenimis grįstas testavimas, kai QA specialistai pagrindžia, kodėl testuoja vieną ar kitą scenarijų.

„Pvz., skiepų registravimo sistema. Pamenate, ji pradžioje strigo, kai visi ėmė registruotis. Jei būtų atliktas duomenimis grįstas testavimas, to galima buvo išvengti. Nes žinome, kiek Lietuvoje yra gyventojų, ir galime preliminariai paskaičiuoti, kiek iš jų gali skiepytis“, – pavyzdį pateikia bendrovės QA vadovas.

Specialistų stygiaus akivaizdoje sparčiai auga ir procesų automatizavimo reikšmė. Mat tai leidžia gerokai padidinti darbo efektyvumą. Visgi, kol kas visiškai automatizuoti testavimo nepavyks.

„Galbūt po 20 ar 30 metų atsiras dirbtinis intelektas, kuris gebės tai atlikti. Bet tikrai ne šiandien. Kol kas būtinas yra žmogus, kuris sugalvoja įvairius atvejus ir scenarijus, kas gali nutikti. Tai kūrybinis darbas“, – reziumuoja L. Jankauskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.