Net jei šitą tekstą skaitote telefone ir naudojatės mobiliuoju ryšiu, tai nieko nekeičia – tarptautinis internetas vaikšto tik šviesolaidžio laidais. Tad kokio dydžio yra Lietuvos interneto tinklas ir kaip jis veikia?
„Kad būtų paprasčiau suprasti, pirmiausiai galvokite apie kelių tinklą – nuo autostrados, per regioninį plentą iki galinės kaimo gatvelės, – sako A.Strolia. – Taip ir interneto duomenys keliauja įvairaus pločio ir ilgio kabeliais, kurie sujungti taip, kad nutrūkus vienam keliui, duomenys teka aplinkkeliu.“
Todėl, pasak jo, tris ketvirtadalius Lietuvos interneto srauto perduodančios bendrovės šviesolaidinio interneto tinklas suprojektuotas ir išvystytas taip, kad sugeba „sugerti“ net staigiai išaugusį naudojimą, kaip nutiko karantino metu, įrangos gedimus, kibernetinius išpuolius ar fizinį infrastruktūros pažeidimą. „O tokių atvejų buvo ne vienas: interneto kabelį ir bebras yra nugraužęs, ir laivų inkarai, žvejų tinklai Baltijos jūros dugne ne kartą pažeidę. Kad ir kas nutiktų, žmonės to nepajunta ir toliau naudojasi internetu kaip įprasta“, – pasakoja jis.
Vietiniai interneto keliai
Kiekvieno operatoriaus interneto tinklas įprastai formuojamas hierarchijos principu, jį sudaro skirtingo lygio infrastruktūra.
Telekomunikacijų kompanija savo tinklą skelia į dvi dalis – stuburinį ir regioninius tinklus. Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose esantys pagrindiniai taškai paskirsto interneto srautus vartotojams. Dėl saugumo visur nutiesta po du skirtingus kelius, kuriais galėtų būti tiekiamas internetas, jeigu vienam iš jų kas nors nutiktų.
Tarptautinės jungtys
Interneto keliai iš Lietuvos driekiasi ir į užsienį. Bendrovė turi ne tik sausumos jungtis su kitomis šalimis ir jų operatoriais, bet ir jūrinį tarptautinio interneto kabelį nuo Šventosios iki Stokholmo. Visa tai leidžia užtikrinti sklandų duomenų judėjimą tarp Lietuvos ir kitų šalių.
„Jei žmogus pateikia „Google“ užklausą, norime, kad ji keliautų tiesiai į „Google“ serverius, o ne klaidžiotų painiuose posūkiuose įvairiose šalyse ar net žemynuose. Todėl visada ieškome trumpiausių tarptautinių jungčių, kad užsienio serveriuose esančią informaciją būtų galima pasiekti greičiausiu ryšiu, o rizika jo netekti būtų kuo mažesnė“, – paaiškina A. Strolia.
Tam, kad tiek vietinis, tiek tarptautinis interneto ryšys veiktų patikimai, reikia ir specialios įrangos, paskirstančios interneto srautus – tai tarsi sankryžos keliuose. Tokia įranga veikia ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir Rygoje, Varšuvoje bei Frankfurte.
Privačios jungtys ir vietiniai serveriai
Kai kurie interneto keliai yra naudojami kur kas dažniau ir aktyviau nei kiti, pavyzdžiui, besidriekiantys iki „Google“, „Facebook“, „Apple“, „Amazon“ ar „Akamai“ serverių. Todėl su didžiaisiais rinkos žaidėjais bendrovė turi tiesiogines interneto jungtis.
Be to, kam važinėti pirmyn atgal, kai tai, ko reikia, gali gauti vietoje ir dabar? Būtent todėl didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – įrengti specialūs serveriai, kuriuose laikinai saugomi Lietuvos naršytojų dažnai naudojami duomenys.
Pavyzdžiui, jeigu kažkas iš „Facebook“ serverio Varšuvoje į Lietuvą jau parsisiuntė tam tikrą paveikslėlį ar vaizdo įrašą, visai tikėtina, kad to įrašo ieškos ir kitas „Telia“ klientas. Todėl jis laikinai patalpinamas į serverį Vilniuje, o kitų vartotojų užklausos jam gauti peradresuojamos jau nebe į Varšuvą, o Vilnių.
Tai leidžia sutaupyti tarptautinio interneto talpos, o klientai gali mėgautis greičiau atsiunčiamu vaizdu. „Youtube“ vartotojams tai reiškia, kad vaizdo įrašai užsikrauna greičiau ir dažniau pasiekiami aukštesne raiška.
Interneto turgus ir nauji keliai
Neįmanoma turėti tiesioginių interneto jungčių su visomis šalimis ar visais turinio gamintojais. Todėl operatoriai dažnai naudojasi vieni kitų jau nutiestais keliais turiniui apsikeisti.
Žinoma, tam reikia leidimo, o jais prekiaujama „interneto turguje“. „Su tokiomis turgavietėmis turime jungtis Frankfurte, Amsterdame, Kijeve, Maskvoje, Varšuvoje ir Peterburge. Kuomet vienai kompiuterinių žaidimų įmonei reikėjo mažo vėlinimo jungties su Maskva, mes ją parūpinome gerokai greičiau ir pigiau nei tą būtų daręs pats klientas“, – sako A. Strolia.
Tiesti naują interneto kelią ar jį platinti išmintinga tada, kai yra, kas juo nuolat naudojasi. Planuodamas tinklo plėtrą operatorius vadovaujasi auksine taisykle: duomenų srautas piko metu negali viršyti 60 proc. pralaidos. Išaugęs duomenų srautas tinkle – aiškus ženklas, kad reikia investuoti į tinklo plėtrą.
