Melagienos ir sąmokslo teorijos: kodėl žmonės jomis tiki ir koks tikrasis jų tikslas?

Tyčinis ir iš anksto apgalvotas melagingos informacijos, vadinamos fake news (liet. netikros naujienos), skleidimas šiuo metu ypač aktuali problema. Prie melagienų plitimo labai prisideda socialinės medijos – įvairių naujienų ir informacijos čia kaip niekad gausu, o vaizdo ir garso falsifikavimo technologijos nuolat tobulėja, todėl turinį filtruoti tapo sunkiau. Melagingos naujienos ir dezinformacija itin paplito pandemijos metu ir dar sparčiau pasklido socialiniuose tinkluose.

 Melagingos naujienos gali paveikti žmonių mąstyseną, juos suklaidinti, sensacingų niekų pagalba atitraukti dėmesį nuo nepatogių temų, skleisti sumaištį ar sukurti tokią atmosferą, kurioje tampa apskritai sunku pasitikėti bet kokia informacija.<br> 123rf nuotr.
 Melagingos naujienos gali paveikti žmonių mąstyseną, juos suklaidinti, sensacingų niekų pagalba atitraukti dėmesį nuo nepatogių temų, skleisti sumaištį ar sukurti tokią atmosferą, kurioje tampa apskritai sunku pasitikėti bet kokia informacija.<br> 123rf nuotr.
 Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkas Arvydas Grišinas.<br> KTU nuotr.
 Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkas Arvydas Grišinas.<br> KTU nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Arvydas Grišinas

Jan 27, 2022, 2:13 PM

Melagienų gali būti visokių: nuo tikslingai, politiniais sumetimais skleidžiamo melo – dezinformacijos, klaidinančios informacijos (angl. misinformation) iki gandų pavidalu sklandančių pramanų, klaidingai suprastų faktų, išsigalvojimų. Vis dėlto kalbant apie suklastotas naujienas dažniausiai omenyje turimos tikslingai išorinių ar vidaus veikėjų skleidžiamos klaidinančios žinios.

Melagingos naujienos gali paveikti žmonių mąstyseną, juos suklaidinti, sensacingų niekų pagalba atitraukti dėmesį nuo nepatogių temų, skleisti sumaištį ar sukurti tokią atmosferą, kurioje tampa apskritai sunku pasitikėti bet kokia informacija. Esant tokiai situacijai, naratyvus ar pozicijas tenka rinktis ne empirinių faktų ar įrodymų, o simpatijų ir autoritetų pagrindu – o tuo galima įvairiais būdais manipuliuoti. Pastaroji forma, tikriausiai, yra aktyviausiai išnaudojama piktavališkai nusiteikusių veikėjų.

Kelia pavojų visuomenės santaikai

Tema melagienoms nėra tokia ir svarbi – kur kas svarbiau yra jų funkcijos. Reikia pastebėti, kad vienos melagienos yra sensacingesnės už kitas. Vienos lengvai atpažįstamos, o kitos – maskuojamos. Vienos skirtos suklaidinti, o kitos – kelti „foninį triukšmą“ ar skleisti apatiją žiniasklaidos atžvilgiu, kurti įspūdį, jog faktinės tiesos iš viso neįmanoma sužinoti ir visi informaciniai šaltiniai yra nepatikimi.

Taigi, kaip politinį įrankį melagienas gali naudoti įvairūs veikėjai ir skirtingais tikslais. Temos, kuriomis šios melagienos skleidžiamos, gali visiškai neatitikti tikrųjų skleidėjų tikslų.

Valstybės mastu melagienos ypatingai kenksmingos valdžios, visuomenės ir žiniasklaidos santykiams. Jos ardo pasitikėjimą vieni kitais, visuotinį solidarumą, kursto emociškai stiprias, bet faktiškai neadekvačias reakcijas, visuomenės susiskaldymą, skleidžia chaoso, pasimetimo atmosferą. Todėl kaip politinio ar informacinio karo priemonė, jos tampa labai efektyviu įrankiu.

Pirmiausia taip yra dėl to, kad tai – santykinai labai pigi priemonė. Tradicinė kariuomenė kainuoja milžiniškus pinigus, tuo tarpu įkurti „trolių fabriką“ kaimyninėje valstybėje ir pasamdyti „etatinių darbuotojų“, dirbančių kaip biure, nereikia tokių didelių išlaidų. Šį ginklą galima panaudoti ir vidaus politikai, siekiant išlaikyti politinį, ypač nedemokratinį režimą.

Tačiau lazda turi du galus ir tokia melagienų kuriama chaotiška, iširusi informacinė erdvė tampa ypatingai pavojinga tuomet, kai tenka sistemingai dorotis su kokia nors krize. Taip, pavyzdžiui, nutiko Rusijoje, kur didžioji, nuo Kremliaus priklausoma žiniasklaida ilgą laiką yra naudojama kaip galios priemonė, skirta skleisti režimui naudingas melagienas.

2020 m., iki paskelbiant privalomą vakcinaciją, Rusijos žiniasklaidoje buvo gausu žinučių, skatinančių nepasitikėti vakarietiškomis vakcinomis. Tačiau tai Rusijos visuomenę atgręžė ne tik prieš vakarietiškas, bet ir prieš rusiškąją – „Sputnik“ – vakciną. Tuo tarpu šalyje dėl pandemijos žmonių mirčių skaičius skaičiuojamas šimtais tūkstančių, pasiskiepijusių kiekis nesiekia nė pusės populiacijos, o vakcinų atžvilgiu skeptiškai nusiteikusieji sudaro daugiau nei trečdalį Rusijos visuomenės.

Sąmokslo teorijomis patikima nepriklausomai nuo sociodemografinių rodiklių

Visuomenėje sklando ne tik melagingos naujienos, tačiau ir sąmokslo teorijos. Jos viena nuo kitos – skiriasi. Melagienos – dažniausiai vienetinės medijose pasirodančios žinutės. Tuo tarpu sąmokslo teorijoms reikalingas pasakojimas, tam tikras idėjų, melagienų ir jų sąsajų rinkinys. Paprastai sąmokslo teorijos turi dėsningų naratyvinių bruožų.

Tad melagienomis, ypač sensacingomis, žmonės patiki daug lengviau, nepatikrinę informacijos dalijasi jomis socialinėse medijose. Tikėtina, kad panašiai apsigavę yra dauguma socialines medijas naudojančių žmonių. Įdomu tai, kad tokią žinutę ištransliavus yra sunkiau „sugrįžti“, atsiimti žodžius, pripažinti suklydimą. Todėl net suvokus naujienos abejotiną teisingumą kyla noras apsimesti lyg nesuklydai, o gal net ginti savo klaidą.

Patikėti sąmokslo teorijomis paprastai reikia daugiau aplinkybių, nors šią temą tyrinėjantys mokslininkai sutaria, kad tai nėra patologiškas reiškinys. Tyrimai rodo, kad dažniausiai jomis patiki žmonės, besijaučiantys politinio proceso pakraštyje bei tie, kurie jau yra įtikėję kitomis sąmokslo teorijomis ar turi polinkį ezoteriškam mąstymui. Nei išsilavinimas, nei ekonominis statusas, nei lytis ar tautybė nedaro tokios svarios įtakos. Jeigu asmuo jaučia, kad tai, kas vyksta politikoje, visuomenėje, pasaulyje, stipriai kontrastuoja su jo vizija, su tuo, kaip jis mato ir suvokia pasaulį, imamasi įvairių strategijų norint išspręsti šią nepatogią situaciją arba bent jau ją paaiškinti.

Tokiu atveju ieškoma racionalių priežasčių, aktyvių veikėjų, loginių išvedžiojimų, kodėl susidariusi situacija būtent tokia. Pikto galingųjų suokalbio idėja yra patraukli tuo, jog palieka labai daug vietos interpretacijai. Kadangi menamas suokalbis yra slaptas, apie jo esmę pašaliniai, tai yra, „mes“, galime prisikurti kokių tik norime scenarijų, rasti netikėčiausių sąsajų. O slapta, „neoficialiais kanalais“ gaunama, neva demaskuojanti informacija padeda jaustis adekvačiau. Žinoma, tokiu būdu labai sėkmingai plinta melagienos.

Būtina suprasti, kad patikėjimas ar domėjimasis sąmokslo teorijomis nėra kažkas nenormalaus. Jūsų dėdė, draugas ar močiutė nėra kažkokie keistuoliai vien dėl to, kad kažkuo patikėjo. Galų gale, geram melui būtinas krislelis tiesos. Paprasčiausiai mes esame žmogiški, gyvenimas yra sudėtingas ir kartais visi suklystame – ypač pasijutę nesaugiai, neadekvačiai ar pasimetę.

Arvydas Grišinas yra Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.