Tarp šių dviejų pandemijų galima rasti keletą lengvai pastebimų panašumų. Pavyzdžiui, per „rusiškojo gripo“ pandemiją dėl didelio užsikrėtusiųjų skaičiaus buvo uždaromos mokyklos ir darbovietės. Užsikrėtusieji dažnai netekdavo skonio pojūčio ir uoslės, o kai kuriems šie simptomai išlikdavo ilgus mėnesius.
Remiantis turimais istoriniais duomenimis, tarp kurių yra tiek vyriausybiniai sveikatos įrašai, tiek laikraščių ir žurnalų straipsniai, panašu, kad nuo „rusiškojo gripo“ mirė kur kas daugiau vyresnio amžiaus žmonių, nei vaikų – priešingai nei nuo gripo viruso, kuris paprastai būna vienodai mirtinu šioms abiems amžiaus grupėms.
Bet nors šie „rusiškojo gripo“ pandemijos bruožai labai panašūs į dabartinės pandemijos bruožus, mintis, kad „rusiškąjį gripą“ galėjo sukelti koronavirusas, lieka spekuliacine, „The New York Times“ teigia gripo tyrėjas ir Niujorko Sinajaus kalno medicinos mokyklos medicinos profesorius Peteris Palese'as. Kai kurie ekspertai pritaria šiai nuomonei – tačiau kiti sako įtariantys, kad nors gali egzistuoti svarių įrodymų, patvirtinančių šią idėją, jie kol kas tiesiog dar nerasti.
JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto virusų patogenezės ir evoliucijos skyriaus vadovas dr. Jeffery Taubenbergeris, o taip pat Londono Karalienės Marijos universiteto virusologijos profesorius emeritas Johnas Oxfordas būtent ir ieško tokių įrodymų. Jie tyrinėja išlikusius plaučių audinių mėginius, paimtus dar prieš 1918 m. gripo pandemiją, ieškodami gripo virusų – ir koronavirusų – liekanų. Tarp šių audinių jie tikisi aptikti ir sunkiai aptinkamą „rusiškojo gripo virusą“.
Harvardo medicinos mokyklos Pasaulinės sveikatos ir socialinės medicinos profesorius daktaras Scottas Podolsky bei Harvardo Warreno Anatomijos muziejaus kuratorius Dominicas W. Hallas taip pat ieško išlikusių to paties laikotarpio plaučių audinių, praneša „Times“.
Jei šiuose plaučių audiniuose bus rasta „rusiškojo gripo“ viruso genetinės medžiagos, tai gali padėti išsiaiškinti, kaip baigėsi pandemija – nes to meto naujienų reportažai pateikia mažai įžvalgų. O jei XIX a. pabaigos pandemiją sukėlė koronavirusas, kai kurie mokslininkai mano, kad šis užkratas gali vis dar cirkuliuoti kaip vienas iš keturių koronavirusų, sukeliančių ne pačias sunkiausias ligas, o įprastą peršalimą.
Parengta pagal „Live Science“.
