Lotyniški užrašai verčiami taip: „Sveika, Marija, malonės pilnoji, Viešpats / yra su tavimi / palaiminta tu tarp moterų / ir palaimintas tavo įsčių vaisius. Amen.“ Ant segės taip pat užrašyti hebrajiški inicialai AGLA, kurie išsišifruoja kaip „tu esi galingas per amžius, Viešpatie“.
Auksinė segė datuojama maždaug 1150-1400 m. ir galėjo būti naudojama bandant išvengti karštinės, rašoma trumpame pranešime apie radinį, kurį internete paskelbė Portatyvinių antikvarinių daiktų registro (angl. Portable Antiquities Scheme, PAS) pareigūnė Sophie Hawke. Anglijoje ir Velse metalo ieškotojai apie savo radinius praneša PAS – vyriausybės remiamai organizacijai, kuri ataskaitas ir radinių nuotraukas skelbia savo interneto svetainėje, o kartais ir moksliniuose žurnaluose.
Kam ji buvo naudojama?
Kai kurie mokslininkai teigia, kad hebrajiški inicialai, reiškiantys frazę „Tu esi galingas per amžius, Viešpatie“, gali būti svarbūs segės paskirčiai. Ši frazė „yra labai svarbi viduramžių magijoje“, – teigia Šiaurės Vakarų universiteto (JAV) religijos studijų profesorius Richardas Kickheferis.
Jis pažymi, kad kitos ant segės išgraviruotos maldos buvo įprastos to meto religinės maldos. „Norėčiau pabrėžti, kad toks „religijos“ ir „magijos“ derinys nėra neįprastas“, – aiškina R.Kieckheferis, pabrėždamas, kad religinių ir maginių prasmių mišinys sagę sukūrusio asmens požiūriu galėjo suteikti dirbiniui ypatingų galių.
Hebrajiški AGLA inicialai buvo „labai dažnai naudojami magijoje, pradedant aukštąja ritualine magija ir baigiant apsauginiais amuletais, – teigia Saskačevano universiteto (Kanada) istorijos profesorius Frankas Klaassenas. – Tai vienas iš daugelio viduramžių tradicijose paplitusių dieviškų vardų ar galios žodžių“.
„Tokias Biblijos citatas žmonės kartais nešiodavosi norėdami apsisaugoti nuo nelaimių, pavyzdžiui, gaisro, staigios mirties ar antgamtinių jėgų – pavyzdžiui, demonų, – aiškina Ekseterio universiteto (JK) viduramžių istorijos profesorė Catherine Rider. – Sunku tvirtai teigti, kad tai magija – galbūt tai labiau pilkoji zona tarp to, ką mes laikome magija, ir religijos“.
Atsižvelgiant į mažą segės dydį ir Mergelės Marijos paminėjimą, ją nešioti galėjo moteris. Dėl jos „mažo, nors ir elegantiško dydžio, spėčiau, kad ji buvo naudojama ant moteriškų drabužių iš kokio nors lengvo audinio, – teigia Havajų universiteto (JAV) istorijos profesorė Karen Jolly. – Ši moteris buvo pakankamai pasiturinti, kad galėtų turėti šį daiktą, arba kad kas nors tokį dalyką būtų padovanojęs. Nesvarbu, ar ji buvo raštinga, ar ne – ji turėjo žinoti, kas ten parašyta ir ką tai reiškia“, – teigia ji pridurdama, kad galbūt papuošalas turėjo apsauginę paskirtį, susijusią su nėštumu ir gimdymu.
Segė pagaminta tikrai puikiai. „Mano pagrindinė reakcija į šią segę yra ta, kad ją pagamino kažkas, kas buvo labai įgudęs – ir kad bent jau pirmasis jos savininkas buvo pamaldus žmogus, kuris išreiškė ir atsidavimą Mergelei Marijai, ir turėjo amuletą, turėjusį apsaugoti nuo įvairių grėsmių“, – sako Redingo universiteto (JK) istorijos profesorė Anne Lawrence-Mathers.
Dabar, kaip to reikalauja Didžiosios Britanijos įstatymai, segė bus vertinama pagal lobių įstatymą. Tai procesas, kurio metu nusprendžiama, kas nutiks su artefaktu. Priklausomai nuo daugelio veiksnių, jis gali atsidurti vietos muziejuje. Pavyzdžiui, vienas iš galimų rezultatų – metalo detektoriaus savininkui gali būti skirtas piniginis atlygis, o artefaktas gali būti perduotas valdžiai, kuri jį gali įkurdinti muziejuje.
Parengta pagal „Live Science“.
