Paslaptingieji „Anonimai“: paskelbę karą Rusijai, laužiasi į vyriausybines svetaines ir televiziją Kaip vyksta karas kibererdvėje

„Anonymous“ – tai hakerių grupuotė, kuri teigia pagrobusi Rusijos gynybos ministerijos duomenų bazę ir, kaip manoma, įsilaužusi į kelis valstybinius televizijos kanalus, bei juose pradėjusi transliuoti proukrainietišką turinį.

 Rusijos invazijos į Ukrainą atveju viešai karą paskelbė „Anonymous“.<br> 123rf iliustr.
 Rusijos invazijos į Ukrainą atveju viešai karą paskelbė „Anonymous“.<br> 123rf iliustr.
 Dar prieš Rusijai fiziškai užpuolant Ukrainą, DDoS atakomis buvo puolamos Ukrainos interneto svetainės.<br> 123rf iliustr.
 Dar prieš Rusijai fiziškai užpuolant Ukrainą, DDoS atakomis buvo puolamos Ukrainos interneto svetainės.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 28, 2022, 9:52 PM, atnaujinta Mar 1, 2022, 11:25 AM

Kibernetiniai konfliktai paprastai vyksta šešėlyje, tačiau Rusijos invazijos į Ukrainą atveju viešai karą paskelbė grupė, pasivadinusi „Anonymous“. Vėlų ketvirtadienį hakerių kolektyvas iš su „Anonymous“ susijusios paskyros @YourAnonOne „Twitter“ tinkle parašė, kad jų taikiklyje – Vladimiro Putino režimas.

Ši grupuotė prisiėmė atsakomybę dėl kelių kibernetinių incidentų, įskaitant DDoS atakas (dėl kurių svetainės tampa nepasiekiamomis, nes jas užplūsta užklausų srautas), nulėmusias Rusijos vyriausybės ir valstybės remiamos naujienų tarnybos „Russia Today“ interneto svetainės veiklos sutrikdymą. Pirmadienio popietę DDoS atakos vis dar tęsėsi, o oficialios Kremliaus ir Gynybos ministerijos svetainės tebebuvo nepasiekiamos arba itin lėtai veikiančios.

Anonymous“ taip pat pranešė, kad įsilaužė į Gynybos ministerijos svetainę kurios duomenų bazę pagrobė ir pasidalino viešai su visais norinčiais, o sekmadienį teigė, Rusijos valstybinės televizijos kanaluose transliavo proukrainietišką turinį – patriotines dainas ir invazijos vaizdus.

Kadangi ši grupė – neformalus kolektyvas, sudėtinga šias atakas garantuotai priskirti būtent „Anonymous“. JAV kibernetinio saugumo bendrovės „Mandiant“ konsultantas Jamie Collieris teigė, kad „gali būti sunku tiesiogiai susieti šią veiklą su „Anonymous“, nes subjektai, į kuriuos nukreiptos atakos, greičiausiai nenorės skelbti susijusių techninių duomenų. Anot jo, vis dėlto „Anonymous“ kolektyvas šioje veikloje labai patyręs, o jau atlikti kibernetiniai įsilaužimai labai atitinka jų galimybes.

Anksčiau „Anonymous“ taikiniais tapo CŽV, Scientologijos bažnyčia bei Islamo valstybė. Nors praėjusio dešimtmečio pradžioje kolektyvo darbus pristabdė kai kurių jo narių sulaikymai Jungtinėse Valstijose, po George'o Floydo nužudymo 2020-aisiais grupuotė veiklą atnaujino. Vienas iš buvusių „Anonymous“ narių pagrindinį kolektyvo veiklos principą apibūdino kaip „kovą su priespauda“.

Naujienų kanalas „Russia Today“ atvirai pareiškė, kad jų internetinėje svetainėje kilusios problemos siejamos su „Anonymous“ ir teigė, kad išpuoliai buvo vykdomi iš JAV – iškart po to, kai grupuotė pranešė „skelbianti karą“ prieš Rusiją. Televizijos kanalo atstovas spaudai teigė: „Po „Anonymous“ pareiškimo RT interneto svetainės tapo masinių DDoS atakų taikiniu iš maždaug 100 mln. įrenginių, daugiausia esančių JAV“.

O štai kibernetinių atakų prieš Ukrainą kol kas nebuvo daug – nors ir buvo prognozuota, kad Rusijos karinis puolimas prieš šalį bus derinamas su kibernetiniais įsilaužimais. Dar prieš Rusijai fiziškai užpuolant Ukrainą, DDoS atakomis buvo puolamos Ukrainos interneto svetainės – šalies gynybos ministerijos svetainė ir didžiausias Ukrainos komercininis bankas „PrivatBank“. Tačiau kol kas niekas neprilygo 2017 m. įvykusios atakos „NotPetya“ mastui – tada su Rusija siejama kenkėjiškų programų ataka sunaikino daugybę kompiuterių Ukrainoje ir visame pasaulyje.

JAV technologijų įmonė „Cloudflare“, kuri saugo įmones nuo DDoS atakų, teigė, kad ypatingų saugos priemonių užpraeitą savaitę imtis neteko. Jungtinės Karalystės ir JAV vyriausybės dėl ankstesnių DDoS atakų prieš Ukrainos interneto svetaines vasario 15 ir 16 d. jau apkaltino Maskvą.

Kaip ir „Anonymous“ atakų atveju, DDoS atakomis siekiama sukelti sumaištį ir pakenkti moralei, o kenkėjiška programinė įranga gali padaryti rimtą ir nepataisomą žalą. „Wiper“ tipo (naikinantis užkrėstame kompiuteryje esančius duomenis) virusas „NotPetya“, kuris buvo įterptas į Ukrainos įmonių naudojamą mokesčių apskaitos programinę įrangą, išplito į kitas šalis bei visam laikui užšifravo kompiuterius – ir taip pridarė beveik 9 mlrd. eurų nuostolių visame pasaulyje.

Užpraeitą savaitę Ukrainoje buvo bandoma surengti „wiper“ ataką, naudojant naują kenkėjiškos programos atmainą, pavadintą „HermeticWiper“, kuri neleido perkrauti kompiuterių. Tačiau nuo šios atakos nukentėjo tik keli šimtai kompiuterių, o jos geografinė aprėptis už Ukrainos ribų apsiribojo Latvija ir Lietuva (kur nukentėjo su ukrainiečiais dirbusios latvių ir lietuvių įmonės).

Kibernetinių susirėmimų konflikto metu būta ir kitur. Rusijos vyriausybės pareigūnai apkaltino socialinį tinklą „Facebook“ cenzūruojant valstybės remiamą žiniasklaidą ir platformai įvedė dalinius apribojimus – „Facebook“ į tai atsakė uždrausdami Rusijos valstybinės žiniasklaidos reklamą. „YouTube“ taip pat uždraudė valstybinės žiniasklaidos reklamas. JAV technologijų titanas Elonas Muskas savo palydovais „Starlink“ teikia Ukrainai palydovinio interneto prieigą, o Ukrainos vyriausybė atvirai prašo tarptautinių aukų kriptovaliuta ir, kaip pranešama, jau gavo milijonus dolerių.

Vis dėlto iki šiol šiame konflikte kibernetinės atakos buvo ne tokios ir dažnos. Oksfordo universiteto Blavatniko vyriausybės mokyklos praktikos profesorius ir buvęs Jungtinės Karalystės nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Ciaranas Martinas teigė, kad kibernetinis sektorius konflikte, bent jau iki šiol, vaidino „nepaprastai mažą vaidmenį“.

 „Kibernetinė Rusijos veikla prieš Ukrainą egzistuoja, tačiau toks Rusijos persekiojimas tęsiasi jau daugelį metų ir yra gan pastovus. Taip pat iš to, ką matome, ir Vakarų atsakas Rusijai kol kas nebuvo susijęs su kibernetinėmis atakomis – svarbesnis vaidmuo atitenka griežtoms sankcijoms. Bet Visa tai dar gali pasikeisti, tad Vakarai turi pagrindo atidžiai stėbėti viską, kas vyksta kibernetiniame fronte – ir atitinkamai reaguoti“, – sakė jis.

Parengta pagal „The Guardian“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.