VU psichologai pataria, kaip elgtis susidūrus su dezinformacija

Šiuo metu visuomenėje vyrauja sumaištis, todėl ji yra labiau pažeidžiama ir gali lengviau pasiduoti dezinformacijai.

 Mokslininkai pataria, jei susidūrėte su sukrečiančia, bet nežinia, ar tikra žinute.<br> 123rf nuotr.
 Mokslininkai pataria, jei susidūrėte su sukrečiančia, bet nežinia, ar tikra žinute.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 1, 2022, 4:50 PM

Vilniaus universiteto (VU) psichologai ragina žmonių nepasiduoti emocijoms, užplūstančioms perskaičius skandalingas antraštes, o daugiau įsigilinti į žinutės turinį, tikrinti šaltinius bei nesivelti į nereikalingus ginčus.

Mokslininkai pataria, jei susidūrėte su sukrečiančia, bet nežinia, ar tikra žinute:

1. Nereaguokite karštai

Dažniausiai dezinformacija siekia sužadinti mūsų emocijas. O kai užplūsta emocijos, mes dažnai priimame netikslius sprendimus. Atsitraukite nuo žinutės, vaizdo įrašo ar komentaro bent kelioms minutėms ir reaguokite (dalinkitės, komentuokite ar pan.) tik tada, jei sugrįžus tai vis dar atrodys prasminga.

2. Įsigilinkite į turinį

Dažnai mes skaitome tik antraštes. Melagingų naujienų kūrėjai tai supranta, jie ir siekia, kad perskaitytume tik kelis žodžius ir reaguotume. Tad perskaitykime ar išklausykime visą tekstą, filmuką – taip lengviau suprasime, kurios žinutės melagingos. Ir paieškokime kitų šaltinių – melagingos naujienos ir dezinformacija dažnai platinama abejotinų paskyrų (pavyzdžiui, nepažįstamo žmogaus paskyra, kuri sukurta prieš mėnesį ir turi vos kelis draugus) ar emocingai reaguojančių draugų. Pažiūrėkime, ar apie tai kalba patikimi žiniasklaidos šaltiniai. Į kiekvieną naujieną geriau reaguoti šiek tiek skeptiškai ir patikėti, kad ji tikrai teisinga, tik tada, kai randame keletą patikimų šaltinių.

3. Nekurstykite konflikto be reikalo

Mes visi turime teisę išreikšti savo nuomonę ir pilietinę poziciją. Ir tai reikia daryti! Tačiau prisiminkime, kad melo skleidėjų tikslas nebūtinai yra įtikinti, dažnai jie siekia kurstyti priešiškumą, konfliktą, sukelti įvairias emocijas. Tad, prieš veldamiesi į ginčus ir diskusijas, pagalvokite, kokį efektą tai duos.

Jei norite išsiugdyti ilgalaikį atsparumą melagingoms naujienoms ir dezinformacijai, VU psichologai siūlo:

1. Susipažinkite su ekspertų patarimais, kaip atpažinti melagingas naujienas

Tuomet bus mažiau šansų „pakliūti ant kabliuko“. Yra žinomi paprasti būdai, kaip suprasti, kuri žinutė gali būti melaginga – tiesiog patikrinkite, kas jos autorius, kokie galimi jo ketinimai, kur ši žinutė jau buvo skelbta, ar nebuvo panašaus turinio žinučių ir anksčiau.

2. Domėkitės politika

Jei turėsite išankstinių žinių, jums bus daug lengviau pastebėti, kad informacija mažai tikėtina. Rinkitės patikimus šaltinius, o ne tik kliaukitės socialiniais tinklais ir diskusijomis jų grupėse.

3. Supraskite, kaip veikia socialiniai tinklai

Šiuo metu didžioji dalis dezinformacijos „plaukioja“ socialiniuose tinkluose. Pasidomėkite, kaip veikia socialinių tinklų algoritmai, grupės ir kokie pavojai ten tyko. Be to, socialiniuose tinkluose yra trolių (žmonių, kurie sąmoningai skleidžia dezinformaciją), botų (automatinių programų, kurios kurią dezinformacijos srautą) – verta pasidomėti ir apie juos. Padėkite ir pažįstamiems ar giminaičiams (ypač vyresnio amžiaus), kurie turi mažiau įgūdžių ir žinių susigaudyti socialinių tinklų „labirintuose“.

4. Neleiskite daug laiko naršydami be tikslo

Kai mes išgyvename grėsmę, jaučiame nerimą. O nerimaudami griebiame telefoną ar kitą įrenginį ir labai dažnai naršome socialiniuose tinkluose, kuriuose galime susidurti su melagingomis naujienomis. Kuo daugiau laiko praleidžiame naudodamiesi internetu be jokio tikslo, tuo patiklumas netikromis naujienoms, ypač politinio turinio, didėja. Pagalvokime, ar tikrai geriausias būdas susitvarkyti su nerimu yra betikslis naršymas.

5. Emocijų valdymas pirmiausia

Šiuo metu visi jaučiame įvairias emocijas, girdėdami apie karinius veiksnius. Kuo mūsų emocijos stipresnės, t. y. labiau nerimaujame, jaučiame didelį pyktį, liūdesį, kuo mums patiems sunkiau suprasti savo emocijas, tuo mūsų patiklumas netikromis naujienomis didesnis. Skirkime laiko savo emocijų valdymui, pavyzdžiui, galite apsilankyti puslapyje.

Jei tenka diskutuoti su artimu žmogumi, kuris patikėjo netikromis naujienomis:

1. Gerbkite kitą žmogų

Mes galime nepritarti kito nuomonei ir išreikšti savo poziciją konstruktyviai. Etikečių klijavimas kitaip mąstantiems, patyčios ar panieka tikrai duos nebent priešingą efektą. Net jei kitas žmogus akivaizdžiai patikėjęs netiesa, tik taktiškai elgdamiesi pasieksime šiokio tokio rezultato.

2. Kontroliuokite savo emocijas

Diskusija greičiausiai bus karšta. Net jei kitas žmogus sako dalykus, nuo kurių jums „užverda kraujas“, vis dėlto geriausia taktika – susitvardyti ir būti ramiam. Kaltinimai, pyktis ir emocijos nuomonės nepakeis. Pakeis tik lėtas ir ramus pokalbis.

3. Kalbėkite su žmogumi individualiai, venkite diskusijų grupėje

Žmogus visuomet jaučiasi saugiau, ramiau, kai nėra spaudimo iš grupės. Tai naudinga abiem.

4. Nesitikėkite greito efekto

Jei artimas žmogus tiki dezinformacija ir sąmokslo teorijomis, greitai jo nuomonės pakeisti nepavyks, tam reikės ne vieno pokalbio. Greičiausiai ši informacija yra giliai jo atmintyje, susijusi su savęs suvokimu. Be to, kitas žmogus socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje gali susirinkti visai kitokią informaciją. Įsitikinimai kinta lėtai, taigi kalbėkitės kantriai, kelkite klausimus, padėkite atsirinkti informacijos šaltinius, bet per jėgą nebrukite savo nuomonės, jei įmanoma, pradėkite kalbėtis nuo tų temų, dėl kurių sutariate.

Rekomendacijos parengtos vykdant projektą „Vyresnio amžiaus žmonių patikėjimas melagingomis naujienomis: veiksniai ir pasekmės“, finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-20-11/(1.78) SU-528.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.