Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą, dėl kurios pastarosiomis dienomis šalis tapo vis labiau izoliuota, taip pat gali tapti jos dalyvavimo pasauliniame Tinkle mirties nuosprendžiu, rašo CNN.
Penktadienį, griežtėjant sankcijoms Rusijai ir toliau intensyvėjant kovoms Ukrainoje, Rusijos vyriausybė pranešė nusprendusi blokuoti „Facebook“, remdamasi pastarosiomis dienomis šiame socialiniame tinkle taikomais apribojimais Rusijos kontroliuojamoms žiniasklaidos priemonėms.
Nors „Facebook“ anaiptol nėra populiariausia platforma Rusijoje, jos blokavimas gali būti simbolinis žingsnis, kuriuo siekiama parodyti, kad prezidento Vladimiro Putino vyriausybė yra pasirengusi persekioti didelius pasaulines kompanijas, jei jos nesilaikys Rusijos valdžios linijos. („Instagram“ ir „WhatsApp“, kurios Rusijoje yra populiaresnės ir taip pat priklauso „Facebook“ patronuojančiajai bendrovei „Meta“, dar neblokuotos).
Pagrindinė šalies telekomunikacijų agentūra „Roskomnadzor“ taip pat daro spaudimą „Google“ dėl, rusų teigimu, „melagingos“ informacijos – ir kaip pranešama, apribojo „Twitter“ veiklą. Kitos užsienio platformos pačios nusprendžia sustabdyti savo veiklą Rusijoje.
Atjungimas nuo Rusijos gali nekelti egzistencinės grėsmės Vakarų technologijų platformoms – nes kai kurių iš jų bendroji auditorija skaičiuojama milijardais – tačiau šie žingsniai turi didelį poveikį pačių rusų galimybėms gauti informaciją ir laisvai reikšti savo nuomonę. Be to, tai gali dar labiau pagreitinti pasaulinio interneto, kokį jį pažįstame, susiskaldymą.
Skaitmeninė Geležinė uždanga
Daugelis Rusijos pastaruoju metu taikomų Vakarų technologijų platformų apribojimų yra susiję su 2019 m. Rusijoje priimtu „suverenaus interneto“ įstatymu, kuris leidžia „Roskomnadzor“ griežčiau kontroliuoti interneto prieigą šalyje ir galbūt visiškai nutraukti jos internetinius ryšius su likusiu pasauliu.
Penktadienį V.Putino vyriausybės priimtas įstatymas dar labiau sustiprina priešiškumą Vakarų platformoms – nes pasak Žurnalistų apsaugos komiteto, „melagingos“ informacijos apie invaziją į Ukrainą skleidimas laikomas nusikaltimu, už kurį gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Dėl šio įstatymo kelios naujienų tarnybos, įskaitant CNN, sustabdė savo reportažus iš Rusijos. „TikTok“ taip pat rėmėsi nauja teisine aplinka, paskelbdama apie savo sprendimą neleisti Rusijoje įkelti naujų įrašų ir transliuoti gyvų transliacijų savo platformoje.
Kilus konfliktui Ukrainoje, kitos technologijų bendrovės jau anksčiau sustabdė ar pristabdė savo veikimą Rusijoje. „Apple“, „Microsoft“ ir „Intel“ sustabdė visus pardavimus ir apribojo paslaugų teikimą šalyje, o „Google“, „Twitter“, „Netflix“, „Spotify“ ir „Meta“ užblokavo arba apribojo Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių veiklą, o kai kuriais atvejais išvis sustabdė reklamą šalyje. Pranešama, kad penktadienį viena didžiausių pasaulyje interneto srauto prieglobos (angl. traffic hosting) paslaugų teikėjų „Cogent Communications“ pradėjo atjunginėti kai kuriuos Rusijos paslaugų teikėjus nuo savo tinklo.
Visa tai – „tobula audra“, dėl kurios Rusija gali galutinai atriboti savo gyventojus nuo likusio pasaulio interneto, kaip tai jau padarė Kinija.
„Ši krizė neabejotinai yra svarbus ir, tikėtina, lūžio taškas Rusijoje veikiančioms Vakarų platformoms, – CNN sakė „Brookings Institution“ Dirbtinio intelekto ir naujų technologijų iniciatyvos politikos direktorė Jessica Brandt. – Maskva neabejotinai ir toliau spaus platformas pašalinti nepalankų turinį, naudodamasi visais turimais svertais. Jei bendrovės laikysis reikalavimų, viso pasaulio visuomenės spaudimas joms bus stiprus“.
Terminas, kuriuo vadinami abiejų šalių cenzūros aparatai, taip pat panašus – Kinijoje veikia Didžioji ugniasienė, o Rusijoje ji vadinama skaitmenine Geležine uždanga. Tačiau nors tarp šių dviejų šalių yra daug panašumų, yra ir esminių skirtumų, kurie kelia abejonių dėl Rusijos gebėjimo išlaikyti savarankišką skaitmeninę ekosistemą.
Ar Rusijos internetas gali išsilaikyti be vakarietiškų technologijų?
Kinija dešimtmečius kūrė plataus masto cenzūros pajėgumus ir beveik visada blokavo daugumos Vakarų technologijų platformų veiklą šalyje – o Rusija bando tai padaryti kariaudama karą. Abejotina, ar Rusija sugebės įdiegti tokio paties lygio technologijas kaip Kinija, nesvarbu, ar tai būtų visiškas Vakarų platformų neprieinamumas, ar net konkretaus turinio ir temų cenzūravimas realiuoju laiku, kaip dažnai daro Kinijos vyriausybė, teigia CNN.
„Manau, kad vienas iš Rusijos ir Kinijos skirtumų yra tas, kad Kinija turi techninių galimybių – jos Didžioji ugniasienė yra labai sudėtinga, o Rusija jų neturi tiek daug, – sako „Eurasia Group“ geotechnologijų praktikos direktorius Xiaomeng Lu. – Kad ir kaip jie [Rusija] norėtų visapusiškai, visiškai blokuoti turinį, manau, kad techniškai yra tam tikrų iššūkių.“
Priešingai nei Kinijoje, milijonai žmonių Rusijoje įprato naudotis pasaulinėmis technologijų platformomis – todėl visiškas jų atjungimas nuo šių platformų yra žingsnis, nuo kurio Putino vadovaujama Rusijos vyriausybė iki šiol susilaikė. Tačiau tai sparčiai keičiasi, nes karas ir dėl jo įgyvendintos Vakarų sankcijos toliau stiprėja.
„Manau, kad visiškas užsidarymas gali sukelti tam tikrą politinį atgarsį vyriausybei“, – sako X.Lu. Tačiau ji priduria, kad „ši baimė pralaimi prieš baimę dėl ilgalaikio režimo išlikimo“.
Rusijos priklausomybė nuo išorinių technologijų išryškėjo tada, kai užsienio bendrovės, reaguodamos į Vakarų sankcijas, nutraukė ryšius. Praėjusią savaitę Teksaso bendrovė „Sabre“ ir Europos bendrovė „Amadeus“ iš savo pasaulinių bilietų pardavimo ir rezervavimo sistemų pašalino didžiausią Rusijos oro linijų bendrovę „Aeroflot“. Šalies centrinis bankas taip pat paskelbė, kad „Apple Pay“ ir „Google Pay“ nebepalaikys kelių Rusijos bankų kortelių.
Rusija turi alternatyvų pasaulinėms technologijų platformoms – pavyzdžiui, paieškos sistemą „Yandex“ ir socialinį tinklą „VK“ („V kontakte“), kurios turi dešimtis milijonų vartotojų. Tačiau X.Lu sako, kad tai nėra „tokia gyvybinga ekosistema, kaip Kinijoje“, kur veikia tokios technologijų milžinės kaip „Tencent“, „Alibaba“ ar „Weibo“ – ir kurios sėkmingai konkuruoja su Silicio slėnio kompanijomis.
Rusijos platformos taip pat patiria šalutinę žalą dėl invazijos į Ukrainą ir dėl to taikomų Vakarų sankcijų. Praėjusią savaitę „Yandex“ perspėjo, kad dėl sankcijų smukusi akcijų rinka gali sutrukdyti jai sumokėti skolas, o „VK“ patronuojančiosios bendrovės generalinis direktorius Vladimiras Kirijenka yra vienas iš asmenų, kuriems JAV vyriausybė pritaikė sankcijas.
Pirmadienį Nyderlandų investicinė įmonė „Prosus“ paskelbė, kad nurašys savo investicijas į „VK“, kurių vertė – apie 700 mln. dolerių – ir paprašė bendrovės valdybos direktorių atsistatydinti.
Rusijos žmonės patirs didžiulius nuostolius
Nors Rusijos vyriausybė, atrodo, yra pasirengusi išvaryti Vakarų technologijų platformas iš savo skaitmeninių teritorijų, to paties negalima pasakyti apie Rusijos žmones.
„Rusijos vyriausybė iš „Big Tech“ pasitraukimo tik laimės, – teigia J.Brandt. – Tai Rusijos žmonės labai pralaimės, jei iš jų bus atimta prieiga prie nevyriausybinių naujienų ir informacijos bei atimtos organizavimosi priemonės“.
Jau yra požymių, kad rusai ieško būdų, kaip išvengti interneto blokavimo. Praėjusią savaitę penkios iš dešimties daugiausiai atsisiųstų programėlių šalyje buvo virtualaus privataus tinklo (VPN) programėlės, leidžiančios naudotojams sukurti saugesnį interneto ryšį ir apeiti kai kuriuos ribojimus. Programėlių stebėjimo platformos „Sensor Tower“ duomenimis, populiariausių VPN programėlių atsisiuntimų skaičius per šį laikotarpį bendrai išaugo daugiau nei 1 300 proc..
Vienaip ar kitaip, atrodo, kad skaitmeninė geležinė uždanga leidžiasi. X.Lu pripažįsta, kad sunku tiksliai nuspėti, kaip greitai įvyks visiškas Rusijos interneto atkirtimas nuo pasaulio, tačiau naujausi pokyčiai rodo, kad tai gali įvykti „po kelių savaičių, o gal net dienų“.
Parengta pagal CNN.
