Haktyvizmas (terminas, sudarytas iš „hakerių“ ir „aktyvizmo“) – tai veikla, kurioje pasitelkus skaitmenines priemones ir kompiuterių tinklus, siekiama įvairių tikslų. Ši veikla gali apimti protestus, aktyvizmą ar pilietinį nepaklusnumą – ir tai jokiu būdu nėra vien kompiuteriniai įsilaužimai ar kita agresyvi skaitmeninė veikla: kaip pamatysime iš šio straipsnio herojų, haktyvistais gali būti ir jokių specialių kompiuterinių žinių neturinti pradinių klasių mokytoja, ir reklamos specialistas, ir kiti.
Kali išmoko naudotis technologijomis žaisdamas senelio telefonu. Dabar šis šveicarų paauglys bando paralyžiuoti Rusijos vyriausybės ir Baltarusijos geležinkelių skaitmeninę veiklą.
Kali – kaip ir dauguma kitų šiame straipsnyje minimų asmenų – atsisakė atskleisti savo tikrąjį vardą ir pavardę, nes kai kurie jo veiksmai yra neteisėti ir jis baiminasi Rusijos atsakomųjų veiksmų. Jis yra vienas iš maždaug 300 000 žmonių, užsiregistravusių platformos „Telegram“ grupėje, pavadintoje „Ukrainos IT armija“, kurios dalyviams skiriamos užduotys, kurių vykdymas padeda kovoti su Vladimiro Putino režimu. Tokiu būdu savanoriai bando išlyginti pusiausvyrą tarp vienos iš pasaulio supervalstybių ir Ukrainos, kuri susiduria su karine invazija ir bombardavimais.
Pasak pasaulinį interneto ryšį stebinčios bendrovės „NetBlocks“, gausiai hakerių armijai pavyko sutrikdyti Rusijos interneto paslaugų veikimą. Ji teigia, kad nuo invazijos pradžios Kremliaus ir Dūmos – Rusijos žemųjų parlamento rūmų – interneto svetainių prieinamumas buvo „nepastovus“. Taip pat buvo atakuojamos valstybinės žiniasklaidos, kelių bankų ir energetikos milžinės „Gazprom“ svetainės.
„Masinėmis atakomis pavyko sutrikdyti Rusijos vyriausybės ir valstybės remiamų žiniasklaidos svetainių veiklą“, – sako „NetBlocks“ direktorius Alpas Tokeris. Jis priduria, kad Rusija bandė sušvelninti atakas ir atgrasyti hakerius filtruodama prieigą prie tam tikrų svetainių – bet tai sukėlė dar daugiau trikdžių.
Kaip ir daugelį jo kolegų, Kali į „Telegram“ grupę, veikiančią ukrainiečių ir anglų kalbomis, nukreipė Ukrainos vicepremjeras ir skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas. 31 metų M.Fiodorovas, naudodamasis savo gerokai išsiplėtusiu „Twitter“ profilio sekėjų skaičiumi, taip pat prašė didžiausių pasaulio technologijų įmonių vadovų nutraukti ryšius su Rusija. Vasario 26 d. jis paskelbė nuorodą į „Telegram“ grupę, kurią įsteigė jo ministerijos departamentas. „Mums reikia skaitmeninių talentų, – sakė jis. – Bus užduočių visiems“.
Nors jo gimtojoje šalyje jau seniai laikomasi karinio neutralumo politikos, pamatęs M.Fiodorovo žinutę, Kali ėmėsi veiksmų. „Norėjau padėti ir panaudoti savo įgūdžius, kad padėčiau Ukrainai, – sako jis. – Esu iš Šveicarijos, bet man labai gaila kiekvieno ukrainiečio. Darau tai, nes esu su Ukraina ir noriu kaip nors padėti. Manau, kad jei mes įsilaušime į Rusijos infrastruktūrą, jie galbūt sustos, nes niekas nebeveiks“.
Kali sako, kad jo tėvai ne itin entuziastingai žiūri į tai, ką jis daro – nors jis stengiasi jiems apie tai daug nepasakoti. Ir jis nėra toks vienintelis.
Dvidešimtmetė Caroline iš Niujorko tėvams pranešė, kad įstojo į „IT armiją“ likus vos kelioms valandoms iki pokalbio telefonu su „The Guardian“. „Jie pradėjo nerimauti“, – teigia mergina.
Su siaubu stebėjusi, kaip „Twitter“ ir „Instagram“ vaizdo įrašai atskleidžia, kokį pragaištingą poveikį konfliktas daro Ukrainos civiliams, Karolina, pamačiusi M.Fiodorovo „Twitter“ žinutę, pajuto pareigą veikti. Ji matė, koks destruktyvus buvo dezinformacijos skleidimas Donaldo Trumpo prezidentinės kampanijos metu. „2016 m. rinkimai atvėrė akis, koks šių dalykų poveikis ir kaip tai iš tiesų veikia kai kuriuos mūsų santykius realiame pasaulyje“. – sako ji.
Buvo tik viena problema: ji nežinojo, kas yra „Telegram“. Priešingai nei Kali, buvusi ikimokyklinio ugdymo mokytoja nėra patyrusi hakerė. Iš pradžių ji nerimavo, kad ši programėlė, kurią įkūrė tremtyje gyvenantys Rusijos milijardieriai Pavelas ir Nikolajus Durovai, yra spąstai. Tačiau, atlikusi keletą tyrimų, ji ją parsisiuntė ir prisijungė prie grupės.
Kai grupės administratoriai paprašė hakerių bombarduoti Rusijos valstybines interneto svetaines DDoS atakomis (taip nuo invazijos p
Tačiau Caroline suprato, kad informacijos sraute viskas pasimeta. Pavyzdžiui, žinutės ukrainiečių kalba sukurtoje grupės versijoje per mažiau nei valandą gali surinkti šimtus komentarų. Todėl ji padėjo anglakalbei grupei rinkdama informaciją apie tai, kaip paremti Ukrainą ir kovoti su Rusijos dezinformacijos kampanijomis. „Man patinka veikti kaip filtrui – kaip vėjui, kuris stumia bures tinkama linkme“, – teigia mergina.
Ji kasdien praleidžia valandų valandas dalydamasi informacija „Telegram“ pokalbiuose, kad padėtų daugybei vartotojų. „Negaliu to paaiškinti, – sako ji. – Tai tiesiog kažkas tokio įgimto žmogiško, kas mane įkvepia, kuo labiau įsitraukiu. Pripažįstu, kad jokiu būdu nesu ypatinga, todėl viskas, ką darau, tai renku visą šią informaciją – kad pabandyčiau išardyti šias vykstančias dezinformacijos kampanijas“.
Po Enrique slapyvardžiu slepiasi trisdešimtmetis IT ekspertas iš Lietuvos. Jis mano, kad prisijungti prie „Telegram“ grupės buvo „teisinga“. „Užaugęs su tėvais, pasakojančiais istorijas apie tai, kaip jie buvo ištremti į Sibirą, gyveni su tuo visą gyvenimą, – sako jis. – Mes bijome, kad būsime kitas taikinys“.
Jis beveik neatkreipė Rusijos okupacijos Donbase – teritorijoje Rytų Ukrainoje, į kurią V.Putino kariuomenė įsiveržė 2014 m. ir paskelbė ją Rusijos teritorija. Tačiau, kai per Lietuvos televiziją naujienos tapo vis aktualesnėmis, jis nebegalėjo ilgiau ignoruoti situacijos. Vyras mažiau dėmesio skiria Rusijos interneto sugriovimui, o daugiau – paprastų rusų informavimui, kad šie sukiltų prieš savo diktatorių.
„Tikiuosi, kad pasauliui pavyks padaryti tokį spaudimą Rusijos žmonėms, kad jie norės iš naujo įvertinti savo auklėjimą, supras, kad žmonės prašo jų pagalbos, pažiūrės, kas iš tikrųjų vyksta, ir galbūt taip sukils“, – sako jis.
Enrique įkvėpė Ukrainos žmonių drąsa. Tų, kurie išėjo į gatves ginti savo šalies – ir tų, kurie griebėsi klaviatūros. Ukrainoje yra 290 000 žmonių, dirbančių IT srityje, tai yra tarsi pasaulio užsakomųjų techninių paslaugų biuras. Daugelis jų atsisakė savo kasdienių darbų, kad galėtų kovoti kariuomenėje – o kiti užsirašė į „IT armiją“.
Vienu iš tokių yra Samas, dirbantis pasaulinėje reklamos technologijų įmonėje. Jis naudojasi savo patirtimi, kad per reklamos platformas siųstų rusams tai, ką pats vadina „kontrpropaganda“.
„Nuo 2014 m. esame hibridiniame kare ir tiesioginiame kare su Rusija, – sako jis. – Tai buvo tas pats, tik mažesnio masto. Suprantame, kaip veikia Rusija: jie vykdo propagandą čia, paskui savo šalies viduje, o tada bando pasidalyti savo vizija su pasaulio bendruomene.“
Samas ir jo įmonė platina vaizdo įrašus, kuriuose rodomi į nelaisvę paimti rusų kariai, maldaujantys savo motinų ir bandantys jas įtikinti karo Ukrainoje realybe. Kituose pabrėžiamas sankcijų Rusijai poveikis ir Ukrainos kariuomenės stiprumas. „Tai paskatins visus veikti“, – sako Samas.
Apie 100 reklamos specialistų iš 50 agentūrų kuria ir platina reklamas, siekdami atkreipti Rusijos ir Baltarusijos gyventojų dėmesį į tai, ką daro Rusija – ir stengiasi išvengti reklamos draudimų bei platformų uždarymo.
Enrique sužavėjo IT savanorių armijos komandinis darbas. „Niekada gyvenime nemačiau tiek daug žmonių, norinčių ką nors nuveikti, – sako jis. – Paprašykite dalyvių ką nors „nulaužti“ arba paleisti – ir jūs tai turėsite“. Socialinės žiniasklaidos betarpiškumas – ir jaudinantis akimirksnio rezultatų matymas – atrodo svaiginančiai. „Viskas vyksta gyvai, – pasakoja jis. – Viskas transliuojama visiems. Viskas yra internete ir lengva suprasti, kaip pakenkti [priešui]“.
Ukrainiečių programinės įrangos inžinierius Aleksas sako, kad „Telegram“ grupė dažniausiai naudojama DDoS atakų koordinavimui. „Norėčiau, kad būtų daugiau dalykų, kuriais būtų galima padėti IT dalimi [kare]“. Jis nenori, kad Rusija būtų atkirsta nuo interneto – bet nori rasti būdą, kaip rusams parodyti karo vaizdus.
Būtent tai su Rusijos televizijos kanalais šį mėnesį teigė padariusi hakerių grupuotė „Anonymous“. „Man idealus būdas būtų padaryti ką nors, kas [rusams] parodytų tiesą“, – sako Aleksas. Tačiau pasiūlymai dėl DDoS atakų noriai vykdomi. Kai „Telegram“ grupėje pasirodo nuorodos į taikinių svetaines, jis sako, kad „visos jos nustoja veikti“ per pusvalandį.
Vis dėlto kai kurie kibernetinio saugumo ekspertai nerimauja. „Turint tokią savanorių armiją, kyla tam tikra rizika“, – sako Sario universiteto kibernetinio saugumo profesorius Alanas Woodwardas.
Jam nerimą kelia tai, kad trūksta atskaitomybės už tai, kas vadovauja mūšio planui ir visa apimančiai strategijai. „Geriausiu atveju jie tik trukdo, – sako jis. – Rusams tai gali kelti nepatogumų, tačiau iki šiol matytos atakos iš tikrųjų neturėjo lemiamo poveikio Rusijos koviniams pajėgumams“.
Specialistas sako, kad 300 000 haktyvistų armijoje neišvengiamai bus ir blogų žmonių. „Šie savanoriai gali pradėti atakuoti taikinius, kurie iš tikrųjų nėra tie, kuriuos nurodo Ukrainos vyriausybė, – sako jis. – Tai gali būti atsitiktinumas. Kaip dažnai išpirkos reikalaujanti programinė įranga išplinta ir paveikia, tarkime, ligoninę? Nemanau, kad kas nors to specialiai norėtų“.
Taip pat yra rizika, kad tokį atvirą kvietimą rusai gali lengvai panaudoti neigiamų antraščių kūrimui. „Niekada tiksliai nežinai, kas yra savanorių grupėje, – pastebi ekspertas. – Jie ne tik gali padaryti ką nors nepageidaujamo Ukrainos vardu, bet ir tai, kas tiesiogiai atitiktų rusų retoriką“.
Infiltracijos baimė taip pat kelia nerimą Maltos universiteto nacionalinio saugumo ir žvalgybos mokslininkei Agnes Venema. „Kiek jie bus naudingi, priklauso nuo to, kaip gerai juos patikrinsite, koordinuosite jų veiksmus ir kiek jie bus kvalifikuoti, – teigia mokslininkė. – Putino jachtos pervadinimas yra mielas, bet ar įsilaužimas į Rusijos televizijos stotis, kad jos grotų Ukrainos himną, padeda ukrainiečiams siekti savo strateginių tikslų?“
Nepaisant nuogąstavimų, A.Venema mano, kad toks savanorių pajėgų sutelkimas yra nuostabus. „Nesu iš tų, kurie mėtosi pagyromis, bet sakyčiau, kad toks pilietinio aktyvumo lygis neturi precedento“, – teigia ji. Vis dėlto, pasak mokslininkės, tai gali duoti netikėtų efektų.
Ji sako, kad kai tik hakeriai pradeda vykdyti Ukrainos kariuomenės įsakymus, jie praranda civilių statusą ir gali būti laikomi kovotojais. „Tai reiškia, kad šie žmonės yra teisėti kariniai taikiniai“, – pastebi ji.
Kitas klausimas, ar Ukrainos teisę egzistuoti ginantys asmenys tai žino, ar dėl to nerimauja. „Man tai nerūpi“, – sako Kali, kuris pokalbio metu bandė vykdyti DDoS ataką prieš Rusijos naujienų svetainę, kurią Ukrainos „IT armijos“ administratoriai pažymėjo kaip dezinformacijos šaltinį. – Niekada dėl to nesijaudinau“.
Parengta pagal „The Guardian“.
