Slaptieji herojai: ypatingasis IT padalinys, kuris sustabdė garsiąją rusų koloną

Praėjus savaitei po invazijos į Ukrainą, Rusija sutelkė 65 kilometrų ilgio mechanizuotą koloną, kurios tikslas Kijevo puolimas.

Padalinio  „Aerorozvidka“ kariai dronus kuria patys.<br> „Aerorozvidka“ nuotr.
Padalinio  „Aerorozvidka“ kariai dronus kuria patys.<br> „Aerorozvidka“ nuotr.
65 kilometrų ilgio kolona, kurioje buvo apie 15 000 karių, sukėlė nerimą tuo, kad artėjo prie Ukrainos sostinės.<br>AFP / Scanpix nuotr.
65 kilometrų ilgio kolona, kurioje buvo apie 15 000 karių, sukėlė nerimą tuo, kad artėjo prie Ukrainos sostinės.<br>AFP / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 28, 2022, 9:56 AM, atnaujinta Mar 28, 2022, 10:08 AM

Tačiau šarvuočių ir aprūpinimo sunkvežimių kolona netrukus dienas sustojo – o pasak vieno ukrainiečių karinių pajėgų vado, puolimas žlugo iš esmės dėl 30 ukrainiečių specialiųjų pajėgų ir dronų operatorių, kurie važinėdami keturračiais motociklais, rengė naktines atakas.

Dronų operatoriai – tai vyrai oro žvalgybos padalinio „Aerorozvidka“, kuris prieš aštuonerius metus prasidėjo kaip savanorių IT specialistų ir mėgėjų, kurie patys kūrė savo techninę įrangą, grupė – ir tapo svarbiu sėkmingo Ukrainos pasipriešinimo „Dovydo ir Galijoto“ elementu.

Tačiau nors Ukrainos rėmėjai iš Vakarų tiekė tūkstančius prieštankinių ir priešlėktuvinių raketų bei kitos karinės įrangos, „Aerorozvidka“ buvo priversti naudotis sutelktiniu finansavimu ir asmeninių kontaktų tinklu – kad galėtų tęsti veiklą ir gauti pažangių modemų bei termovizorinių kamerų, nepaisant eksporto kontrolės, draudžiančios tokią įrangą siųsti į Ukrainą.

Dalinio vadas pulkininkas leitenantas Jaroslavas Hončaras papasakojo apie pasalą netoli Ivankivo miesto, kuri padėjo sustabdyti didįjį rusų puolimą. Jis pasakoja, kad ukrainiečių kovotojai keturračiais motociklais sugebėjo naktį priartėti prie rusų kolonos, važiuodami miškais abipus kelio, vedančio į pietus nuo Černobylio link Kijevo.

Ukrainos kariai buvo aprūpinti naktinio matymo akiniais, snaiperiniais šautuvais, nuotoliniu būdu sprogdinamomis minomis, bepiločiais lėktuvais su termovizorinėmis kameromis – ir technika, galinčia numesti nedideles 1,5 kg sveriančias bombas.

„Šis vienas nedidelis dalinys naktį sunaikino dvi ar tris transporto priemones, buvusias kolonos priekyje – dėl ko visa kolona užstrigo. Jie ten pasiliko dar dvi naktis ir [sunaikino] daugybę transporto priemonių“, – teigia J.Hončaras.

Ne visas šių teiginių detales buvo galima nepriklausomai patikrinti, tačiau JAV gynybos pareigūnai sutinka, kad ukrainiečių atakos padėjo sustabdyti šarvuočių koloną Ivankivo apylinkėse. Didžiulis ukrainiečių paskelbtos oro mūšių filmuotos medžiagos kiekis pabrėžia bepiločių orlaivių svarbą Ukrainos pasipriešinimui.

Padalinį įkūrė jauni universitetinį išsilavinimą turintys ukrainiečiai, kurie dalyvavo 2014 m. Maidano sukilime ir savanoriškai pasisiūlė panaudoti savo techninius įgūdžius pasipriešinime prieš pirmąją Rusijos invaziją Kryme ir Donbaso regione. Grupės įkūrėjas Volodymyras Kočetkovas-Sukachas buvo bankininkas, bet 2015 m. per veiksmus Donbase jis žuvo – ir tai primena apie didelę su tokia veikla susijusią riziką. Rusai gali užfiksuoti drono elektroninį signalą ir greitai smogti minosvaidžiais – todėl „Aerorozvidkos“ komandos turi nuolat judėti.

J.Hončaras – tai buvęs karys, tapęs IT rinkodaros konsultantu, kuris po pirmosios Rusijos invazijos grįžo į tarnybą. Tarasas dirbo vadybos konsultantu, kuris specializavosi lėšų pritraukimo į dalinį srityje – ir tik vasarį įstojo į nuolatinę tarnybą.

Savo veiklos pradžioje padalinys naudojo komercinius dronus, tačiau vėliau padalinio inžinierių, programinės įrangos kūrėjų ir dronų entuziastų komanda sukūrė savo dronus.

Jie sukonstravo įvairius žvalgybinius dronus, taip pat didelius 1,5 m skersmens aštuonių rotorių aparatus, galinčius mėtyti bombas ir raketines prieštankines granatas – ir sukūrė sistemą „Delta“: jutiklių tinklą palei fronto liniją, kurio duomenys perduodami į skaitmeninį žemėlapį, kad vadai galėtų matyti priešo judėjimą, kai jis vyksta. Dabar IT kariai naudoja Elono Musko tiekiamą palydovinę sistemą „Starlink“, kuria perduoda tiesioginius duomenis Ukrainos artilerijos daliniams ir leidžia jiems nustatyti rusiškus taikinius.

2019 m. tuometinis gynybos ministras išformavo šį padalinį – tačiau praėjusių metų spalį, iškilus Rusijos invazijos grėsmei, jis buvo skubiai atgaivintas.

Gebėjimas iš oro stebėti Rusijos judėjimą Ukrainai yra labai svarbus. Tačiau „Aerorozvidkos“ projektui plėstis ir pakeisti prarastą įrangą trukdo ribota bepiločių orlaivių ir komponentų pasiūla, o bandymai užsitikrinti tai per gynybos ministerijos viešuosius pirkimus nedavė didelių rezultatų – iš dalies dėl to, kad jie neseniai papildė ginkluotąsias pajėgas ir vis dar buvo laikomi pašaliniais.

Be to, kai kuriems JAV ir Kanadoje pagamintiems pažangiems modemams ir termovizoriams taikoma eksporto kontrolė, todėl padalinys griebėsi sutelktinio finansavimo ir kreipėsi į užsienio draugų ir rėmėjų tinklą, kad šie padėtų surasti reikiamos įrangos „eBay“ ar kitose interneto prekyvietėse.

Marina Borozna, kuri kartu su Tarasu universitete studijavo ekonomiką, ieško būdų, kaip nupirkti tai, ko reikia konstruojamam įrenginiui – ir rasti maršrutus, kuriais tokie pirkiniai būtų atgabenami per sieną.

„Žinau, kad yra žmonių, norinčių padėti jiems kovoti, žmonių, kurie nori padaryti šiek tiek daugiau nei humanitarinė pagalba, – teigia M. Borozna. – Jei norime pašalinti pagrindinę šios žmonių kančios priežastį, turime sustabdyti Rusijos invaziją. „Aerorozvidka“ daro didžiulį poveikį ir jiems reikia mūsų paramos“.

Jos partneris, molekulinės biologijos specialistas iš Kembridžo Klausas Hentrichas taip pat prisideda prie šių pastangų – remdamasis savo, kaip šauktinio Vokietijos kariuomenėje, patirtimi.

„Pats tarnavau artilerijos žvalgybos dalinyje, todėl iš karto supratau, kokį didelį poveikį daro „Aerorozvidka“. Jie veiksmingai suteikia akis artilerijai“, – aiškina K.Hentrichas. – Ką mes galime pakeisti, tai sutelkti tarptautinę paramą – paremti finansiškai, pagalba gaunant sunkiau prieinamus techninius komponentus arba dovanojant įprastus civilinius dronus“.

Padalinys taip pat ieško būdų, kaip įveikti Rusijos trikdžius, kurie yra elektroninio karo, Ukrainoje vykdomo lygiagrečiai bombardavimui ir apšaudymais sviediniais bei raketoms, dalis. Šiuo metu „Aerorozvidka“ paprastai laukia, kol rusai išjungs trukdymo įrangą, kad galėtų paleisti savo dronus – ir tada sutelkia savo ugnies jėgą į rusų elektroninės kovos mašinas.

J.Hončaras šiuos technologinius mūšius ir „Aerorozvidkos“ kovos būdą apibūdina kaip ateities karybą, kurioje būriai mažų komandų, susijungusių į tinklą, gali įveikti didesnį ir geriau ginkluotą priešininką.

„Mes esame tarsi bičių avilys, – sako jis. – Viena bitė yra niekas, bet jei susidursite su tūkstančiu, jis gali nugalėti didelę jėgą. Esame kaip bitės, bet dirbame naktį“.

Parengta pagal „The Guardian“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.