Šį atradimą Badijos regione Chašabijos kalnuose padarė bendra Jordanijos ir Prancūzijos komanda – mokslininkai aptiko du stovinčius akmenis, ant kurių pavaizduotos iškaltos antropomorfinės figūros, taip pat aukurą ir židinį.
Ant vieno iš akmenų pavaizduota žmogaus figūra, o ant kito – nedidelio mastelio „dykumos aitvaro“ tipo konstrukcijos, paplitusios rytų Jordanijoje, Izraelio Negevo dykumoje ir Egipto Sinajaus dykumoje, modelis. „Dykumos aitvarai“ buvo naudojami medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti. Tai buvo ilgos sausų akmenų sienos, susiliejančios tarsi į kaklelį, už kurio atsiverdavo uždara erdvė, į kurią patekęs grobis jau būdavo skerdžiamas.
Už akmenų yra struktūrizuotas jūrinių fosilijų telkinys, kurių daugelis buvo išdėstytos vertikaliai arba tam tikromis kryptimis. Taip pat rasti įvairūs mažesni statieji akmenys, gyvūnų figūrėlės ir apdirbti titnaginiai objektai.
Valstybinės Jordanijos naujienų agentūros duomenimis, šventykla buvo neolito stovyklavietėje, susijusioje su netoliese esančiais „dykumų aitvarais“, ją medžiotojai naudojo apeiginėms aukoms ir gyvūnų aukojimui.
Tyrėjai daro prielaidą, kad šventyklą ir „dykumos aitvarus“ jų statytojai laikė savo kultūrinio, ekonominio ir net simbolinio gyvenimo šiose zonose centru. Būdami specializuoti medžiotojai, jie greičiausiai gyveno pusiau požeminiuose apskritimo formos namuose – priešingai nei kaimyninio vadinamojo Derlingojo pusmėnulio regiono tautos, kurios gyveno daugiausia iš žemdirbystės ir piemenavimo.
Parengta pagal „Heritage Daily“.
