Kokia tikimybė, kad V. Putinas panaudos branduolinį ginklą? Įvertino mokslininkai

Rusijos invazijos į Ukrainą planas neišdegė taip, kaip buvo tikėtasi – tad dabar agresorė priversta gyventi su Vakarų sankcijomis. Analitikų teigimu, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasijustų įvarytas į kampą, yra reali galimybė, kad jis, norėdamas parodyti savo jėgą, panaudotų branduolinį ginklą.

Galbūt būtų panaudotas ir didelio galingumo užtaisas, tačiau jis būtų susprogdintas kur nors vandenyje, tiesiog siekiant pademonstruoti jėgą.<br>123rf iliustr.
Galbūt būtų panaudotas ir didelio galingumo užtaisas, tačiau jis būtų susprogdintas kur nors vandenyje, tiesiog siekiant pademonstruoti jėgą.<br>123rf iliustr.
 Vladimiro Putino padėtis dabar pažeidžiama ir nenuspėjama.<br> 123rf nuotr.
 Vladimiro Putino padėtis dabar pažeidžiama ir nenuspėjama.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2022-03-29 08:22, atnaujinta 2022-03-29 08:30

Ekspertai teigia, kad, augant įtampai dėl nesėkmingos Rusijos invazijos į Ukrainą, branduolinio konflikto tikimybė kartu yra ir didelė, ir nedidelė. Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėtis dabar pažeidžiama ir nenuspėjama – kadangi jam tenka tvarkytis su griūvančia šalies ekonomika, didėjančiu piliečių nepasitenkinimu, o taip pat ir su galimybe, kad karą pralaimės.

Vasario 27 d. V.Putino įsakymu buvo pereita į aukštesnį Rusijos branduolinės parengties sistemos lygį, o pajėgoms įsakyta imtis „specialaus kovinės prievolės režimo“. Patrickas Bury iš Batho universiteto (Jungtinė Karalystė) teigia, kad šis V.Putino pranešimas buvo neįprastai miglotas ir prieštaraujantis tipinei branduolinio atgrasymo strategijai – veikti aiškiai ir skaidriai, įspėjant kitus apie galimas pasėkmes. Jis ir kiti mokslininkai bei analitikai darė prielaidą, kad, atsižvelgiant į situaciją Ukrainoje, šalis jau turėjo būti pasiekusi antrąjį lygį Rusijos keturių pavojaus lygių sistemoje.

Tačiau V.Putino pareiškimas plačiai interpretuojamas kaip perėjimas iš I lygio (susilaikymo nuo karinių veiksmų) į II lygį (pasirengimą priimti įsakymą šaudyti). P.Bury mano, kad dabar branduolinio konflikto tikimybė realesnė nei buvo bet kuriuo metu nuo 1980-ųjų – pačiame Šaltojo karo įkarštyje:

„V.Putinas išjudino miegantį milžiną, – sako ekspertas. – O Vakarai į tai reagavo labai rimtai“.

Vakarų reakcija – ginklų ir pagalbos siuntimas Ukrainai, o taip pat itin griežtų ekonominių sankcijų visame pasaulyje įvedimas tik didina spaudimą V.Putinui. Jei Rusijos invazija dabar nepavyks, šalies vadovas gali būti nušalintas nuo valdžios arba net nužudytas per perversmą – o tai, P.Bury teigimu, ir įvaro V.Putiną į kampą.

Ekspertas mano, kad tikimybė, jog dėl šios krizės bus įvykdytas branduolinis sprogimas, siekia maždaug 20 proc., tačiau pabrėžia, kad dėl to nebūtinai turi prasidėti rimtas branduolinis karas. Priešingai – prieš kariuomenę Ukrainoje gali būti panaudotas nedidelio galingumo užtaisas. Galėtų būti panaudotas ir didelio galingumo užtaisas, tačiau jis būtų susprogdintas kur nors vandenyje, tiesiog siekiant pademonstruoti jėgą.

Batho universiteto atstovas Davidas Galbreathas teigia, kad konfliktas susijęs ne tik su Ukraina: taip Rusija bando demonstruoti savo galybę prieš, V.Putino įsitikinimu, didėjančią bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ir NATO kariniame aljanse grėsmę.

D.Galbreatho teigimu, dar tik rengiantis invazijai, buvo akivaizdu, kad pasienyje telkiamas personalas ir ginkluotė buvo skirti greitai smogti Ukrainos sostinei Kijevui, nuversti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir paskirti marionetinį lyderį – pajėgos nebuvo tokios, kokios reikalingos šaliai okupuoti.

Jei toks ir buvo planas – jis jau žlugo. Todėl dabar galime pamatyti, kaip bus panaudotos stipresnės V.Putino valioje esančios karinės taktikos – elektroninis karas, galintis paralyžiuoti priešo stebėjimą ir transporto priemones, bei sudėtingos priešlėktuvinės raketos, kurios neleistų Ukrainai ginti savo oro erdvės – šiuo metu ji vis dar gali paleisti savo lėktuvus ir toliau tebevyksta kovos su Rusijos lėktuvais. Branduolinių ginklų panaudojimas taip pat galimas – bet tai, D.Gallbreatho teigimu, įvyktų tik kraštutiniu atveju.

„Kalbant apie karinius veiksmus, manau, kad tai, ką matėme iki šiol, dar ne viskas. Netrukus bus imtasi rimtesnių veiksmų. Turime pasiruošti kur kas didesniems nuostoliams“, – sako Kentonas White'as iš Redingo universiteto (Jungtinė Karalystė).

K.White'as atkreipia dėmesį į Rusijos karinę „maskirovkos“ taktiką (dezinformaciją), kurią šalis jau naudojo invazijos metu. Kraštutiniu atveju, anot eksperto, viskas gali išsiplėsti tiek, jog bus įvykdyta melaginga operacija – kai prie Ukrainos sienos būtų susprogdinta nedidelė branduolinė bomba, o kaltė būtų suversta NATO.

„Kai kalbama apie branduolinį atgrasymą, svarbus ir veiksmų racionalumas, – sako K.White'as. – O prezidentas V.Putinas racionalumą suvokia savaip“.

Parengta pagal „New Scientist“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.