Jie parašė LOGWIN ir žiūrėjo, ar raidės atsiranda tolimame ekrane. L.Kleinrockas pasakojo: „Mes parašėme L ir telefonu paklausėme: „Ar matote L?“ „Taip, mes matome L“, – išgirdome atsakymą.
„Mes parašėme O ir paklausėme: „Ar matote O?“ „Taip, mes matome O.“ „Tada mes parašėme G, ir ryšys nutrūko...“ Taip prasidėjo komunikacijos era.
1957 m. Sovietų Sąjungai pirmajai paleidus į kosmosą dirbtinį Žemės palydovą JAV prezidentas Dwightas Eisenhoweris prie Gynybos departamento įkūrė Pažangiųjų tyrimų projektų agentūrą („Advanced Research Project Agency“, ARPA). Vykstant Šaltajam karui JAV norėjo įsitvirtinti karo mokslų ir technologijų srityje. Agentūra turėjo sujungti kompiuterius į tinklą, kuriam neturėtų įtakos atsitiktinės klaidos ir jis būtų tinkamas ryšiams, jeigu kiltų karas. Kompiuteriai turėjo būti sujungti taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš daugelio ryšio linijų ir visa informacija sueitų į vieną mazgą.
Lawrence’as G.Robertsas vadovavo grupei žmonių, kurie 1967 m. sukūrė komunikacijos tinklą, jungiantį agentūros kompiuterius, – šis tinklas, interneto pirmtakas, buvo pavadintas ARPANET. Tai buvo pirmasis globalus kompiuterių tinklas, sujungtas nedidelio greičio telefono linija.
1969 m. 50 kilobaitų per sekundę greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Andželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Iš pradžių tai buvo uždaras tų universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Pirmą kartą jis viešai pademonstruotas 1972 m. kompiuterinių komunikacijų konferencijoje.
Iš konferencijoje įrengto terminalo buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. Taip buvo sukurtas pirmasis interneto protokolas TCP/IP („Transmission Control Protocol/Internet“) – informacijos perdavimo tinklais taisyklės ir susitarimai, apibrėžiantys duomenų srauto skaidymą į paketus ir kitą tarnybinę informaciją.
1983 m. ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinėms užduotims vykdyti ir ARPANET – civilinėms reikmėms. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys pavadintas INTERNET. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie interneto.
Interneto plėtotei svarbūs 1986-ieji, kai JAV nacionalinis mokslo fondas sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine interneto arterija. Po dvejų metų, 1988-aisiais, JAV kompiuterių tinklai buvo sujungti su Europos mokslo centrų tinklu.
