Kaip rašo „Popular Mechanics“, pasaulio kariuomenėse yra apie 73 000 tankų. Tankų kovos yra labai konkurencingos, o nevykę tankai karo metu greitai sunaikinami. Daugelis „blogiausių“ tankų yra blogai suprojektuoti arba pagaminti ir jų trūkumai buvo slepiami dešimtmečius – kol galiausiai išryškėjo tikro mūšio metu. Kiti šiame yra gal ir pakankamai geri tankai – bet visiškai pasenę.
T-34/85 (Šiaurės korėja)
Vienu ikoniškiausių Antrojo pasaulinio karo tankų be abejo yra sovietų vidutinis tankas T-34. Stalininėje Rusijoje slapta sukurtas T-34 turėjo (kaip tiems laikams) galingą 76,2 mm kalibro patranką, gerą šarvinę apsaugą ir pasižymėjo judrumu. 1945 m. tankas, apginkluotas sunkesne 85 milimetrų patranka ir patobulintais šarvais, pavadintas jau T-34/85, buvo naudojamas Rusijos kariuomenės veržimosi į Berlyną priešakyje.
Praėjus beveik 80 metų, Šiaurės Korėjos liaudies armija vis dar naudoja tankus T-34/85. Jie buvo kapitališkai suremontuoti, juose sumontuota nauja važiuoklė ir grotelinis ekranas (angl. slate armor), skirtas iš anksto detonuoti prieštankinių raketų kovines galvutes. Nepaisant šių kuklių patobulinimų, T-34/85 prieš Pietų Korėjos tanką K-2 ir amerikiečių „M1A2 Abrams“ atsilaikytų tik kelias sekundes – t. y. tiek, kiek užtruktų pabūklo užtaisymas.
Arjun (Indija)
Indijos pirmojo nuosavo tanko „Arjun“ kūrimas turko beveik ilgiausiai iš visų naujausių laikų šarvuotų transporto priemonių kūrimų. Buvo planuojama, kad pagrindinis kovos tankas „Arjun“ bus pradėtas naudoti 1985 m. – tačiau legendinio Indijos kario vardu pavadintas tankas traiškė vieną terminą po kito ir galiausiai buvo pradėtas naudoti tik 2009 m. – praėjus 37 metams nuo tada, kai buvo nuspręsta jį sukurti.
Indijos gynybos institucijos nebuvo pasirengusios kurti modernaus pagrindinio kovos tanko, todėl „Arjun“ projektavimo proceso metu buvo kelis kartus atnaujintas. Patranka buvo patobulinta nuo 105 iki 120 milimetrų kalibro, taip pat buvo padidintas apšarvavimas – kad būtų galima kovoti su prieštankinių ginklų pažanga. Inžinieriai taip pat turėjo pritaikyti naujas technologijas, įskaitant GPS navigaciją, lazerines perspėjimo sistemas ir reaktyvinius šarvus. Dėl visų šių pakeitimų „Arjun“ svoris padidėjo nuo 40 iki 62 tonų, ir anksčiau veržliu buvęs tankas tapo vienu vangiausių šiuolaikinių tankų.
2009 m. „Arjun Mk.1“ pradėjo tarnauti Indijos kariuomenėje – tačiau kariuomenė nenoriai pirko tai, kas jau pagarsėjo kaip mechaniškai nepatikima mašina. Kariuomenė buvo priversta nupirkti 124 „Arjun Mk I“ – žadant, kad būsimieji „Arjun Mk IA“ ištaisys akivaizdžius ankstesnio modelio trūkumus. Panašu, kad „Arjun Mk I“ galiausiai tarnaus ne ilgiau kaip 20 metų – t.y. gerokai trumpiau, nei truko pats jo kūrimas.
T-72 (Rusija)
Septintojo dešimtmečio pabaigoje Sovietų Sąjunga siekė sukurti tanką, kuris visais atžvilgiais būtų pranašesnis už tuometinius NATO tankus. Tanke, vėliau pavadintame T-72, turėjo būti sumontuota galinga 125 milimetrų kalibro 2A46M patranka, jis turėjo turėti geresnę šarvuotę, būti žemo profilio ir mūšio lauke judėti dideliu greičiu. Sovietų gamyklos ir licencijuoti gamintojai pagamino 17 700 T-72 – ir šis tankas kėlė didelę grėsmę NATO kariuomenėms. Šie tankai ir šiandien tarnauja Rusijos kariuomenėje, kaip pagrindiniai kovos tankai T-72B ir T-72B3.
Tačiau nors „popieriuje“ T-72 yra galingas tankas, jis turi rimtų problemų. Patranka pagal šiandieninius standartus yra labai jau vidutiniška, be to, tankui netinka šiuolaikiniai šaudmenys. T-72 turi žemą profilį, kas naudinga siekiant išvengti aptikimo – tačiau pagrindinė patranka negali būti iškelta į viršų ir atakuoti priešus, įsitaisiusius daugiaaukščiuose pastatuose. Tokie tankai, kaip T-72B ir T-72B3 iš esmės nebuvo patobulinti, o tik papildyti reaktyviniais šarvais. Net ir šiandien dauguma Rusijos kariuomenės tankų T-72 neturi trečiosios kartos naktinio matymo sistemų.
T-80 (Rusija)
T-80 yra dar vienas iš sovietų laikų atkeliavęs tankas, kuris kaip ir T-72, tarnauja net ir „pasibaigus galiojimo laikui“. T-80 ir T-72 yra panašūs savo ginkluote, apsauga ir išvaizda, tačiau turi vieną esminį skirtumą: T-80 naudoja benzininį turbininį variklį, o ne dyzelinį, kaip kiti Rusijos kariuomenės tankai. Dėl to T-80 mūšio lauke yra operatyvesnis ir geriau nei dyzelinu varomas tankas atlaiko žemą temperatūrą.
Nepaisant šių privalumų, T-80 išlaikė visas T-72 problemas – ir prisidėjo dar keletą. T-80 1250 arklio galių benzininis turbininis variklis yra mažiau patikimas nei T-72 dyzelinis variklis. Be to, jis sunaudoja daugiau degalų ir verčia Rusijos kariuomenę fronto dalinius aprūpinti dviem degalų rūšimis – benzinu ir dyzelinu. Tai – problemiškas derinys Rusijos kariuomenei, kuri nepasižymi dideliu dėmesiu logistiniams ir techninės priežiūros klausimams.
T-80 problemos galėjo smarkiai prisidėti prie to, kad Rusijos sausumos pajėgos Ukrainoje nepasiekė savo tikslų. Iš 57 tankų T-80U, kuriuos Rusijos kariuomenė prarado Ukrainoje, tik 15 buvo sunaikinti. Kiti 42 tankai buvo palikti arba perimti – o tai rodo, kad transporto priemonėms baigėsi degalai arba jos susidūrė su mechaninėmis problemomis. Iš 21 šiek tiek patobulinto tanko T-80BVM tik šeši buvo sunaikinti – likusieji 15 buvo palikti arba perimti.
Tiam (Iranas)
Per pastaruosius keturis dešimtmečius Irano Islamo Respublika sukūrė keletą tankų. Labiausiai abejotinas iš jų – „Tiam“ (liet. „Akys“). „Tiam“ sukurtas pagal 1950 m. amerikiečių tanką „M47 Patton“. M47 buvo gausiai tiekiamas Irano šachui, tačiau nuo 1980 m. iki dabar šaliai taikomi tarptautiniai ginklų embargai neleidžia įsigyti modernesnių tankų. Todėl Irano „nauji“ tankai paprastai yra kilę iš senesnių tankų, ypač įsigytų iki šacho žlugimo 1979 m.
„Tiam“ naudojamas „M47 Patton“ korpusas, jame įrengtas 750 arklio galių „Continental AVDS-1790-2 V12“ dyzelinis variklis, paimtais iš kitų, taip pat senų amerikietiškų tankų, parduotų šachui. Kitaip tariant, daugeliu atvejų varikliai yra beveik 50 metų senumo. Tanke naudojamas beveik tokio pat senumo kinų gamybos bokštelis „Type-59“, nors pastebėta, kad „Tiam“ bokšteliai turi papildomus plieninius šarvus ir reaktyvinius sprogstamuosius šarvus. Nepaisant patobulinimų, „Tiam“ šarvai neprilygsta šiuolaikinių Vakarų tankų, įskaitant amerikiečių „M1 Abrams“ ir vokiečių „Leopard 2“, prieštankiniams sviediniams.
Kaip ir daugelis Irano modernios karinės įrangos, „Tiam“ – tai pusės amžiaus senumo technologijų ir įrangos kratinys, kuriuo siekta sukurti ką nors, kas būtų naudinga šiuolaikiniame mūšio lauke. Bet kad ir kiek būtų stengtasi, „Tiam“ sujungia blogiausius visų ankstesnių šiame sąraše esančių tankų aspektus, įskaitant amžių, pažeidžiamumą ir patikimumą.
Parengta pagal „Popular Mechanics“.
