Tais pačiais metais Kanadoje teleteksto informaciją jau buvo galima pasižiūrėti viešosiose vietose įrengtuose terminaluose su jutikliniu ekranu. Buvo žengti pirmieji žingsniai internetinės žiniasklaidos link.
1979 m. du studentai Tomas Truscottas ir Jimas Ellis iš Duke’o universiteto Šiaurės Karolinos valstijoje sukūrė kompiuterinę programą USENET (santrumpa „User Net“ – vartotojo tinklas).
Nuo USENET prasidėjo ir interneto žiniasklaida, nes kiekvienas galėjo nevaržomai publikuoti savo mintis, naujienas, kūrybą ir tai iš karto buvo skaitoma daugybės žmonių.
1980-aisiais bendrovė „Tandy“ pristatė pirmuosius pasaulyje nešiojamuosius kompiuterius. „Tandy TRS-80 Model 100“ kompiuteris gerokai pakeitė žurnalistų darbą, nes į jį buvo įmontuotas ir modemas. Žurnalistai galėjo rašyti tekstą įvykio vietoje ir iš karto jį siųsti į redakciją.
Tiesa, nešiojamojo kompiuterio galimybės iš pradžių buvo gana ribotos – tik aštuonių eilučių monitorius, mažai atminties, bet turėjo ir privalumų – monitorius švietė, todėl buvo galima rašyti ir tamsoje.
1990-ųjų pradžioje kai kurie laikraščiai jau turėjo savo interneto puslapius. Tų pačių metų viduryje internete skelbiami laikraščiai pasirodydavo kone kasdien ir kiekvienas didesnis turėjo internetinį variantą – patį laikraštį arba jį reklamuojantį puslapį.
Į interneto erdvę persikėlė visi didžiausi dienraščiai ir savaitraščiai – „Financial Times“, „The Economist“, „The Times“, „Guardian“, „Die Zeit“, „Die Welt“, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „Neue Zurcher Zeitung“, „Der Spiegel“, „La Figaro“.
Internetinių žinių teikėjai suvokė, kad interaktyvumas yra labai svarbi komunikavimo visuotiniame tinkle sąlyga. Nors iš pradžių dauguma reporterių buvo pasibaisėję, kad skaitytojai gali jiems siųsti elektroninį laišką, kuriame kritikuoja jų straipsnį ir rašo savo nuomonę ar patarimą: žurnalistai teigė, kad kai žmonės sužino vieną ar kitą istoriją ir komentuoja ją, uždavinėja klausimus, reporteriai jau gyvena visai kita tema ir neturi jokio noro kapstytis po vakarykštę.
Bandyta aiškinti, kad žurnalisto profesija interaktyvumui netinkanti, – dauguma reporterių norėjo pasakoti pasauliui apie įvykius, o ne diskutuoti su juo.
Vis dėlto didžiausio populiarumo iškart sulaukė tie interneto puslapiai, kurie sukūrė savotišką dinamišką visuomenę su abipusiu bendravimo ryšiu.
Net popiežius Benediktas XVI, naudodamasis moderniu planšetiniu kompiuteriu, 2011 m. rugsėjo 14 d. atidarė naują interneto portalą news.va.
