Įdomioji istorija: kaip buvo sukurtos ir išpopuliarėjo USB atminės

Atmintukas (angl. flash memory, flash) – ne taip seniaipasiūlytas lietuviškas naujadaras.

Atmintukai labai greit išpopuliarėjo.<br>123rf nuotr.
Atmintukai labai greit išpopuliarėjo.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 21, 2022, 9:40 AM, atnaujinta Apr 21, 2022, 9:52 AM

Vartosenoje sutinkami ir kiti variantai – USB raktas, USB atmintinė – nes įprastai atmintukas prie kompiuterio jungiamas per universaliąją magistralę (angl. universal serial bus, USB).

Japonas elektronikos inžinierius Fujio Masuoka, dirbdamas bendrovėje „Toshiba“, sukūrė naują elektronikos įrenginį, kuriam jo kolega Shoji Ariizumi sugalvojo pavadinimą.

Duomenų įrašymas ir ištrynimas iš šio įrenginio jam pasirodė greitas kaip blyksnis – angliškai „flash“. F.Masuoka savo „flešą“ pirmą kartą pristatė 1984 m. San Fransiske, per Tarptautinį elektros ir elektronikos inžinierių suvažiavimą.

Techninės įrangos gamintoja „Intel“, garsėjanti savo kuriamais mikroprocesoriais ir integrinėmis schemomis, susidomėjusi japono išradimu, nupirko patentą ir 1988 m. pagamino pirmą komercinių NOR tipo atmintukų partiją.

1989 m. „Toshiba“ pristatė naujo tipo NAND atmintukus. Jie buvo didesnės atminties, o pats įrenginys – mažesnis. Pirmųjų atmintukų talpa siekė vos 16 ar 32 megabaitus. Vėlesniuose atmintukuose duomenų kiekis išaugo tūkstančius kartų, keitėsi ir modernėjo jų išvaizda.

2009 m. bendrovė „Kingston Technology“ pagamino tuo metu revoliucinę naujovę – 256 gigabaitų atmintuką „Kingston DataTraveler 300“. Tokios talpos informacijos laikmena leido programuotojams mažame įrankyje nešiotis ištisas duomenų bazes, dizaineriams ir architektams – viso miesto brėžinius.

Po metų ši bendrovė JAV rinkai pristatė kitą savo naujieną – tada didžiausios pasaulyje talpos atmintuką „DataTraveler 310“ ir programinę įrangą, kuri leido apsaugoti 90 proc. įrenginio talpos.

2012 m. sausį elektronikos parodoje Singapūre pristatytas naujos kartos dviejų dalių atmintukas „iTwin“ leido vartotojams naudotis savo namų arba darbo duomenimis iš bet kurio kompiuterio su interneto prieiga.

„iTwin“ veikė kaip bevielis laidas, jungiantis vartotoją su savo duomenimis: prie jų tapo galima prieiti iš bet kurio kompiuterio ir parsisiųsti.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.