Nuo numušto karius gabenusio lėktuvo iki išgelbėtos aviacijos – kaip amerikiečių žvalgyba padėjo Ukrainai

Rusijai pradėjus invaziją, JAV suteikė Ukrainos pajėgoms išsamią žvalgybinę informaciją apie tai, kada ir kur ketina smogti rusų raketos bei bombos – todėl Ukraina galėjo perkelti oro gynybos sistemas ir lėktuvus iš pavojingos vietos, „NBC News“ sakė dabartiniai ir buvę JAV pareigūnai.

 Rusijai pradėjus invaziją, JAV suteikė Ukrainos pajėgoms išsamią žvalgybinę informaciją apie tai, kada ir kur ketina smogti rusų raketos bei bombos.<br> 123rf nuotr.
 Rusijai pradėjus invaziją, JAV suteikė Ukrainos pajėgoms išsamią žvalgybinę informaciją apie tai, kada ir kur ketina smogti rusų raketos bei bombos.<br> 123rf nuotr.
 Pasinaudoję JAV duomenimis, ukrainiečiai numušė šimtus karių gabenusį Rusijos lėktuvą IL-76, kainuojantį 86 miln. JAV dolerių.<br> Wikimedia commons
 Pasinaudoję JAV duomenimis, ukrainiečiai numušė šimtus karių gabenusį Rusijos lėktuvą IL-76, kainuojantį 86 miln. JAV dolerių.<br> Wikimedia commons
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 29, 2022, 10:16 AM

Pasak jų, toks keitimasis žvalgybine informacija beveik realiuoju laiku taip pat sudarė sąlygas Ukrainai pirmosiomis karo dienomis numušti šimtus karių gabenusį Rusijos transporto lėktuvą IL-76, kas padėjo atremti Rusijos puolimą prieš svarbų oro uostą netoli Kijevo.

Tai buvo dalis to, ką amerikiečių pareigūnai vadina masine ir precedento neturinčia dalijimosi žvalgybos informacija operacija su NATO nepriklausančia partnere – kuri, jų teigimu, turėjo lemiamos reikšmės Ukrainos sėkmei kovojant su didesne ir geriau aprūpinta Rusijos kariuomene.

Anksčiau neskelbtos detalės apie priešlėktuvinę gynybą ir transporto lėktuvą pabrėžia, kodėl po dviejų karo mėnesių pareigūnai vertina, kad JAV žvalgybos agentūrų ir Pentagono žvalgybinė informacija buvo svarbus veiksnys, padėjęs Ukrainai sutrukdyti Rusijai užgrobti didžiąją dalį šalies teritorijos.

„Nuo pat pradžių buvome gana stipriai nusiteikę dalytis su Ukraina strategine ir operatyvine žvalgybos informacija, – „NBC News“ sakė apie tai informuotas JAV pareigūnas. – Tai buvo veiksminga tiek taktiniu, tiek strateginiu lygmeniu. Yra pavyzdžių, kai galima gana aiškiai pasakyti, kad tai turėjo didelės reikšmės“.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai pareiškime teigė: „Mes reguliariai teikiame išsamią ir savalaikę žvalgybinę informaciją ukrainiečiams mūšio lauke, kad padėtume jiems ginti savo šalį nuo Rusijos agresijos – ir toliau tai darysime.“

„NBC News“ neatskleidė kai kurių konkrečių detalių JAV kariuomenės ir žvalgybos pareigūnų prašymu – kurie teigė, kad pranešimas apie tai gali padėti rusams uždaryti svarbius informacijos šaltinius.

„Realiuoju laiku buvo dalijamasi daugybe žvalgybinės informacijos apie dalykus, kurie galėtų būti panaudoti konkrečiam nusitaikymui į Rusijos pajėgas“, – sakė su situacija susipažinęs buvęs aukšto rango žvalgybos pareigūnas. Ši informacija apėmė ne tik komercines palydovines nuotraukas, „bet ir daug kitos žvalgybinės informacijos – pavyzdžiui, apie tai, kur veikia tam tikri Rusijos daliniai“.

Padedama amerikiečių žvalgybos, Ukraina ir toliau beveik kasdien perkelia oro gynybą ir orlaivius – o tai yra viena iš priežasčių, kodėl Rusijai nepavyko įtvirtinti dominavimo ore.

„Rusijos kariuomenė tiesiogine to žodžio prasme daužo tuščius laukus, kuriuose kadaise buvo įrengta priešlėktuvinė gynyba, – sakė vienas JAV pareigūnas. – Ir tai turėjo didžiulį poveikį Rusijos kariuomenės pajėgumams sausumoje“.

Nors JAV ir Ukrainos bendradarbiavimas buvo plėtojamas nuo tada, kai Rusija 2014 m. užėmė Krymą, J.Bideno administracija įjungė aukštesnę pavarą likus kelioms savaitėms iki Rusijos invazijos – kai JAV karinė grupė apsilankė Ukrainoje, kad įvertintų Ukrainos priešlėktuvinės gynybos būklę. Amerikiečiai pateikė Ukrainai išsamių patarimų, kaip išsklaidyti savo priešlėktuvinės gynybos sistemas, o šis žingsnis, pasak JAV pareigūnų, padėjo Ukrainai neleisti Rusijai perimti dangaus kontrolės.

Prasidėjus invazijai, JAV gynybos ir žvalgybos teisininkai nustatė gaires, kurios kai kuriais atvejais ribojo dalijimąsi informacija apie taikinius, galinčia padėti suduoti mirtinus ukrainiečių smūgius rusams. Tačiau gilėjant Rusijos agresijai ir spaudžiant Kongresui, visos šios kliūtys buvo pašalintos, sako pareigūnai.

Pavyzdžiui, šio mėnesio pradžioje Nacionalinės žvalgybos direktorius atšaukė ir pakeitė atmintinę, kuria buvo draudžiama dalytis žvalgybos informacija siekiant susigrąžinti užimtą teritoriją arba padėti Ukrainos smūgiams Kryme ar Donbase, sakė pareigūnai.

Padėjo ir gintis, ir pulti

Dar iki tokių pakeitimų JAV laiku teikė Ukrainai informaciją, leidžiančią jai geriau nusitaikyti į Rusijos pajėgas.

Dabartiniai ir buvę pareigūnai „NBC News“ teigė, kad Ukrainos pajėgos, norėdamos nukreipti ugnį į Rusijos pozicijas ir orlaivius, naudojosi konkrečiomis koordinatėmis, kuriomis dalijosi JAV.

Šie ankstyvieji apšaudymai padėjo sužlugdyti Rusijos oro puolimo operaciją, kuria buvo siekiama užimti Hostomelio oro uostą netoli Kijevo – o tai būtų leidę rusams į regioną aplink sostinę sutelkti karius ir techniką. Galiausiai rusai kuriam laikui užėmė oro uostą, tačiau niekada neturėjo pakankamos kontrolės, kad galėtų atgabenti didžiulį kiekį įrangos. JAV pareigūnai teigia, kad ši nesėkmė turėjo didelės įtakos mūšiui dėl Kijevo.

Dabartiniai ir buvę pareigūnai teigia, kad Centrinė Žvalgybos Agentūra (CŽA) taip pat skiria daug išteklių žvalgybinei informacijai rinkti, siekdama apsaugoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kurį rusai nori nužudyti. Agentūra konsultuoja ukrainiečius, „kaip geriausia jį perkelti, užtikrinti, kad jis nebūtų kartu su visa savo vadovybės grandine, ir panašiai“, sakė vienas JAV pareigūnas.

„Sakyčiau, kad tai, ką esame pasiekę, yra revoliucinga, kalbant apie tai, ką sugebėjome nuveikti“, – praėjusį mėnesį apibūdindamas JAV ir Ukrainos keitimąsi informacija ir žvalgybos duomenimis Kongresui sakė kariuomenės generolas ir Gynybos žvalgybos agentūros direktorius leitenantas Scottas Berrieris.

CŽA direktorius Williamas Burnsas praėjusį mėnesį Kongresui teigė, kad sausiį Kijeve susitikęs su V. Zelenskiu „pasidalijo su juo tuo metu turėta žvalgybine informacija apie kai kurias vaizdingiausias ir didžiausią susirūpinimą keliančias Rusijos planavimo detales, susijusias su Kijevu, taip pat ir nuo to laiko tai darėme kiekvieną dieną“.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki praėjusį mėnesį sakė, kad JAV su Ukrainos vyriausybe laiku pasidalijo „dideliu kiekiu išsamios žvalgybinės informacijos apie Rusijos planus ir veiksmus, kad padėtų ukrainiečiams apsiginti“, ir pridūrė, kad ši medžiaga „apima informaciją, kuri turėtų padėti jiems informuoti ir parengti savo karinį atsaką į Rusijos invaziją, tai, kas vyksta arba vyko“.

JAV kariuomenė ir CŽA pradėjo siekti stiprinti santykius su Ukrainos kolegomis nuo tada, kai Rusija 2014 m. užėmė Krymą. CŽA pirmiausia padėjo Ukrainos tarnyboms išnaikinti Rusijos šnipus, sakė buvęs aukšto rango pareigūnas, o vėliau teikė mokymus ir rekomendacijas. JAV kariuomenė taip pat mokė Ukrainos karius.

„Pastaruosius aštuonerius metus JAV žvalgybos agentūros ir ukrainiečiai palaikė labai glaudžius santykius“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad prieš du mėnesius, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, JAV pakankamai pasitikėjo Ukraina, kad galėtų pateikti išsamią informaciją apie Rusijos karių dislokaciją, atakų maršrutus ir informaciją apie taikinius realiuoju laiku.

„Tai, kad iš anksto žinojome apie Rusijos planus ir ketinimus, rodo, jog mūsų žvalgybos duomenys apie bendrą padėtį buvo labai tvirti, – sakė buvęs laikinasis CŽA direktorius Johnas McLaughlinas, dabar dėstantis Johno Hopkinso pažangių tarptautinių studijų mokykloje.

Vienas Vakarų žvalgybos pareigūnas pažymėjo, kad lemiamą reikšmę turėjo ne tik žvalgybos duomenys, bet ir tai, kaip ukrainiečiai jais naudojosi. Šaltinis sakė, kad ukrainiečiai kovojo su rusais vikriai ir drąsiai, o gavę tinkamos žvalgybos informacijos, jie veikė stulbinamai greitai.

J.McLaughlinas sakė, kad ukrainiečiai sumaniai naudojosi vadinamąja atvirųjų šaltinių žvalgybine informacija – komercinėmis palydovinėmis nuotraukomis ir perimtais rusų pokalbiais atviromis neužšifruotomis radijo stotimis.

„Tai, kad yra tiek daug atvirųjų šaltinių [žvalgybos], reiškia, kad slaptą žvalgybinę informaciją renkantys asmenys gali sutelkti dėmesį į tikrai sudėtingus ir viešai neprieinamus dalykus“, – sako jis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.