Perspėja: vis didesne teroro grėsmė Europoje tampa interneto įkvėpti ultradešinieji

ES žvalgybos ir policijos tarnybų duomenimis, kraštutiniai dešinieji ekstremistai, dažnai vienišiai, kuriuos įkvepia internetinis turinys, tampa vis didesne terorizmo grėsme Europoje.

 ES žvalgybos ir policijos tarnybų duomenimis, kraštutiniai dešinieji ekstremistai, dažnai vienišiai, kuriuos įkvepia internetinis turinys, tampa vis didesne terorizmo grėsme Europoje.<br> S. Zavala nuotr.
 ES žvalgybos ir policijos tarnybų duomenimis, kraštutiniai dešinieji ekstremistai, dažnai vienišiai, kuriuos įkvepia internetinis turinys, tampa vis didesne terorizmo grėsme Europoje.<br> S. Zavala nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 4, 2022, 8:26 AM

„Kelios Europos šalys susiduria su didėjančia smurtaujančių dešiniųjų ekstremistų keliama grėsme“, – teigiama neseniai ES pirmininkaujančios Prancūzijos vidaus pranešime valstybėms narėms, su kuriuo susipažino „EUobserver“.

„Smurtaujančių dešiniųjų ekstremistų scena Europoje nėra vienalytė nei savo išvaizda, nei forma. Ji yra susiskaldžiusi ir be lyderių, ją sudaro daug mažesnių grupių, kurios skiriasi savo naryste, struktūromis ir ideologijomis“, – teigiama pranešime.

Teigiama, kad dauguma jų pasižymi „prieš mažumas nukreiptomis ideologijomis“, pavyzdžiui, „antiislamiškumu, antisemitizmu, anti-LGBTQ, antikairuoliškumu“. Tačiau tarp jų taip pat yra ir „ultradešiniųjų, akceleracionistų, neonacistų ir ekofašitų“.

„Svarbi grėsmė kyla iš akceleracionizmo pasekėjų, kurie siekia sukelti politinę įtampą ir chaosą“, – teigiama pranešime. Dešiniųjų ekstremistų konspiraciniai judėjimai, tokie kaip amerikietiškas „QAnon“, rado atgarsį ES“, perspėja Prancūzija.

Cituojama įslaptinta informacija buvo gauta iš „Intcen“ – ES dalijimosi žvalgybos informacija padalinio Briuselyje, taip pat Europolo.

Prancūzija įspėjo, kad „dešiniojo sparno smurtinių ekstremistinių grupuočių buvimas internete nuolat didėja nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios“ ir kad „karas Ukrainoje [taip pat] padarys įtaką ekstremistiniams naratyvams“.

Kol kas dauguma užpuolikų buvo vienišiai, dažnai turintys psichikos sveikatos problemų, kurie dėl pandemijos apribojimų dar daugiau laiko praleido izoliuoti.

Išpuoliams jie dažniausiai naudojo paprastus ginklus – pavyzdžiui, peilius – ir dažniausiai taikėsi į policininkus arba karius.

Tačiau dėl karo Ukrainoje „tikėtina“, kad „grįš potencialiai radikalizuoti ir apmokyti užsienio savanoriai, o ginklų srautas [į Ukrainą] turės pasekmių vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu“, perspėja Prancūzija.

Vis dėlto teigiama, kad vieniši džihadistai vis dar kelia „didžiausią“ ir „ilgalaikę“ grėsmę Europoje, nepaisant naujų kraštutinių dešiniųjų tendencijų.

ES politinio spektro kraštutinių kairiųjų pusėje tipiški taikiniai buvo „“valstybės represijų ir kapitalizmo“ simboliai – pavyzdžiui, pastatai ir 5G technologijos bei kraštutinės dešinės ideologijos simboliai“.

Tačiau smurto rizika iš „kairiojo sparno ir anarchistinės smurtinio ekstremizmo scenos laikoma maža“, nurodo Prancūzija.

Teroristų atvykimo į ES iš Afganistano rizika taip pat buvo įvertinta kaip „maža“.

Pažymoje ES raginama skubiai priimti naujus įstatymus, kurie įsigaliotų birželio 7 d., siekiant „užtikrinti greitą teroristinio turinio internete pašalinimą“.

Prancūzija teigė, kad žvalgybai ir policijai reikia geresnės „prieigos prie užšifruotų įrodymų“ ir „technologijų, galinčių padėti nustatyti užsienio teroristų kovotojus“.

Kalbant apie džihadistų grėsmę, teigiama, kad teisėsaugai taip pat reikia atkreipti dėmesį į asmenis, išeinančius iš kalėjimų arba grįžtančius į Europą iš Irako ir Sirijos mūšių laukų, ir pasižyminčius radikaliomis pažiūromis.

Tačiau dauguma 2021 m. iš Irako ir Sirijos grįžusių ES piliečių buvo moterys ir vaikai, pažymi Prancūzija, todėl reikia atsižvelgti į tai, kad jie dažnai kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo ir jiems reikalinga su lytimi susijusi priežiūra.

„Siaubingos sąlygos Sirijos demokratinių pajėgų sulaikymo stovyklose ir centruose, o taip pat kalėjimuose, tebekelia rimtą saugumo ir humanitarinį susirūpinimą“, – teigiama Prancūzijos pranešime.

Parengta pagal „Euobserver“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.