Rusijos ginkluotės spragos: naudojami tankai turi defektą, dėl kurio sunaikinama visa jo amunicija

Rusijos tankai su nuplėštu bokšteliu – vienas naujesnių ženklų, rodančių, kad Rusijos invazija į Ukrainą vyksta ne pagal planą.

 Ekspertai sako, kad mūšio lauko vaizdai rodo, jog Rusijos tankai turi defektą, apie kurį Vakarų kariškiai žino jau ne vieną dešimtmetį.<br> 123rf nuotr.
 Ekspertai sako, kad mūšio lauko vaizdai rodo, jog Rusijos tankai turi defektą, apie kurį Vakarų kariškiai žino jau ne vieną dešimtmetį.<br> 123rf nuotr.
 Rusiškame tanke kariai sėdi tiesiai virš sviedinių.
 Rusiškame tanke kariai sėdi tiesiai virš sviedinių.
Rusų tankų trūkumas reiškia, kad tanko įgula – paprastai du žmonės bokštelyje ir trečias, kuris vairuoja, – yra itin lengvi taikiniai.<br>  123rf nuotr.
Rusų tankų trūkumas reiškia, kad tanko įgula – paprastai du žmonės bokštelyje ir trečias, kuris vairuoja, – yra itin lengvi taikiniai.<br>  123rf nuotr.
 Tankas T-90.<br> Wikimedia Commons.
 Tankas T-90.<br> Wikimedia Commons.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as.<br>  Wikimedia Commons.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as.<br>  Wikimedia Commons.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 4, 2022, 8:38 PM

Manoma, kad nuo to laiko, kai Maskva pradėjo puolimą, buvo sunaikinti šimtai Rusijos tankų.

Tačiau Maskvos problemos – ne vien prarasti tankai. Ekspertai sako, kad mūšio lauko vaizdai rodo, jog Rusijos tankai turi defektą, apie kurį Vakarų kariškiai žino jau ne vieną dešimtmetį ir kurį vadina „dėžutės su iššokančiu klounu efektu“ (angl. Jack-in-the-box effect). Ekspertų teigimu, Maskva turėjo numanyti, jog ši problema iškils.

Problema susijusi su tuo, kaip saugoma tankų amunicija. Skirtingai nei šiuolaikiniuose Vakarų tankuose, rusiškų tankų bokšteliuose laikomi sviediniai. Dėl to jie tampa labai pažeidžiami, nes net ir nuo netiesioginio smūgio gali įvykti grandininė reakcija – taip susprogdinamos visos tanko amunicijos atsargos (iki 40 sviediniai).

Kaip matyti neseniai socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše, kilusios smūgio bangos gali pakakti, kad tanko bokštelis būtų išsviestas į orą sulig antru namo aukštu.

„Rusų tankuose yra konstrukcinė klaida, – sako CNA Rusijos studijų programos patarėjas ir Naujojo Amerikos saugumo centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Samas Bendettas. – Bet koks taiklus smūgis greitai uždegs sviedinius, taip kils didžiulis sprogimas ir bokštelis tiesiogine to žodžio prasme išlėks į orą“.

Šis trūkumas reiškia, kad tanko įgula – paprastai du žmonės bokštelyje ir trečias, kuris vairuoja, – yra itin lengvi taikiniai, teigia gynybos pramonės analitikas, besispecializuojantis sausumos karo srityje ir buvęs britų armijos karininkas Nicholas Drummondas.

„Jei per sekundę iš ten nepabėgi – žūsi“,- aiškina ekspertas.

„Dėžutės su iššokančiu klounu“ efektas

N.Drummondas pastebi, kad beveik visoms šarvuotosioms transporto priemonėms, kurias Rusija naudoja Ukrainoje, tokie sprogstantys šaudmenys sukelia problemų. Kaip pavyzdį jis pateikė pėstininkų kovos mašiną BMD-4, kurioje paprastai dirba iki trijų įgulos narių ir kuri gali vežti dar penkis karius. Jo teigimu, BMD-4 yra „judantis karstas“, į kurį pataikius raketai jis „tiesiog sunaikinamas“.

Šie tankų konstrukcijų trūkumai turėtų būti itin skausmingi Maskvai – nes apie juos labai plačiai kalbama.

Vakarų kariškiai į šiuos trūkumus dėmesį atkreipė per Persijos įlankos karus su Iraku 1991 m. ir 2003 m., kai daugelį Irako armijos tankų T-72, pagamintų Rusijoje, ištiko toks pat likimas: po prieštankinių raketų smūgių nuo korpusų buvo nuplėšti bokšteliai.

N.Drummondas teigia, kad Rusija po karo su Iraku išvadų nepadarė, todėl daugelyje jos Ukrainoje naudojamų tankų buvo panašių, su automatinio užtaisymo raketų sistemomis susijusių konstrukcinių trūkumų.

1992 m. pradėjus naudoti T-90 tankų seriją – T-72 įpėdinį – jo šarvuotė buvo patobulinta, tačiau šaudmenų įkrovimo sistema liko panaši į pirmtako, todėl jis liko tokiu pat pažeidžiamu, sakė N.Drummondas. T-80 – kito Rusijos tanko, naudojamo invazijos į Ukrainą metu – šaudmenų krovimo sistema irgi panaši.

Tačiau tokia sistema turi tam tikrų privalumų. S.Bendettas iš Naujojo Amerikos saugumo centro teigia, kad Rusija pasirinko šią sistemą siekdama sutaupyti vietos ir norėdama suteikti tankams žemesnį profilį – kad į juos būtų sunkiau pataikyti mūšio metu.

Tačiau Vakarų kariuomenes veikti paskatino T-72 tanką Irake ištikęs likimas.

„Vakarų kariškiai po Persijos įlankos karo pamatę, kaip naikinami tankai, suprato, kad visų šaudmenų vienoje vietoje laikyti negalima“, – sako N.Drummondas.

Jis atkreipia dėmesį į JAV kariuomenės pėstininkų kovos mašinas „Stryker“, sukurtas po pirmojo karo Irake.

„Jų bokštelis yra viršuje ir nepatenka į įgulos skyrių, o visa amunicija yra to bokštelio viduje, – aiškina ekspertas. – Taigi, jei į bokštelį pataikoma ir jis susprogdinamas, įgula apačioje vis tiek išlieka saugi. Tai labai protinga konstrukcija“.

Kiti vakarietiški tankai – pavyzdžiui, JAV ir kai kurių sąjungininkų kariuomenių naudojami „M1 Abrams“ – yra didesni ir neturi vadinamosios karuselės. Tanke „Abrams“ ketvirtas įgulos narys paima sviedinį iš sandaraus skyriaus ir perkelia jį į pabūklą, kad būtų galima šaudyti.

Skyriuje yra durys, kurias įgulos narys atidaro ir uždaro tarp kiekvieno tanko šūvio – todėl pataikius į tanką, bokštelyje lieka tik vienas sviedinys.

„Tikslus priešo smūgis gali pažeisti tanką, bet įgula gali išlikti gyva“, – sako S.Bendettas.

O N.Drummondas aiškina, kad Vakarų kariuomenių naudojami sviediniai kartais užsidega nuo didelio karščio, kurį sukelia atskriejanti raketa, tačiau jie nesprogsta.

Sunku pakeisti

Ne taip ir paprasta sužinoti, kiek rusiškų tankų Ukrainoje buvo sunaikinta. Balandžio 28 d. atvirųjų šaltinių žvalgybos stebėsenos svetainėje „Oryx“ buvo skelbiama, kad buvo sunaikinta mažiausiai 300 rusų tankų, dar 279 apgadinti, apleisti arba perimti.

Tačiau šioje svetainėje skaičiuojami tik tie atvejai, kai egzistuoja nuostolius patvirtinantys vizualiniai įrodymai – todėl Rusijos nuostoliai gali būti ir daug didesni.

Vis dėlto nuostoliai susiję ne tik su įranga. Kai Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius B.Wallace'as Bendruomenių rūmams sakė, jog Rusija neteko maždaug 580 tankų, jis taip pat pridūrė, kad per invaziją žuvo daugiau nei 15 000 Rusijos karių.

Sunku pasakyti, kokią jų dalį jų sudaro tankų įgulos, tačiau neabejotina, kad tokias įgulas nelengva pakeisti.

Buvęs Suomijos gynybos pajėgų narys Aleksi Roinila teigia, kad tanko įgulos apmokymas užtrunka mažiausiai kelis mėnesius, o net ir 12 mėnesių trunkantys mokymai laikomi gan greitais.

Rusijai pakeisti šimtus įgulų šiuo metu būtų didelis iššūkis – ypač kai tankai, kuriuos jie naudoja, tokie netobuli.

Parengta pagal CNN.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.