Soda: nuo senovės Egipto laikų iki mūsų dienų

Soda dabar yra vadinami keli junginiai. Tai – kalcinuotoji soda, arba natrio karbonatas, ir geriamoji soda, arba natrio hidrokarbonatas.

Sodos pritaikymas – itin platus.<br>123rf nuotr.
Sodos pritaikymas – itin platus.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 13, 2022, 11:23 AM

Kalcinuotoji naudojama popieriaus ir maisto pramonėje, muilui, stiklui gaminti, metalurgijoje, o geriamoji nepamainoma maisto pramonėje, medicinoje. Be to, kiekviena šeimininkė žino, kad pyragams kildinti naudojama soda yra geras valiklis ir baliklis. Ji sugeria kvapus, jos vandeniniu tirpalu patartina plauti vaisius ir daržoves. Sodos ir acto mišiniu galima valyti vamzdynus.

Kas pirmasis ir kada įžvelgė sodos naudą, nežinoma. Tikėtina, kad pirmiausia buvo pastebėta, jog lydantis jos ir smėlio mišiniui susidaro stiklas. Galbūt tai buvo Egipte? Ten karšta, yra daug smėlio ir ežerų, kurių dugne soda nusėdusi mineralų natrono ir trono pavidalu. Šie ežerai ilgą laiką buvo vienintelis sodos, be kurios sunkiai įsivaizduojama stiklo gamyba, šaltinis.

Žinoma, kad 4000 metų prieš mūsų erą egiptiečiai vertino sodą ir naudojo ją stiklui gaminti, praustis ir balzamuoti. Graikai ir romėnai sodą naudojo plauti ir skalbti. O pradėjus gaminti muilą atsirado dar viena jos taikymo sritis.

Soda buvo išgaunama ir iš kai kurių augalų pelenų: pavyzdžiui, iš Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno pakrantėje augančių Salsola soda krūmokšnių. 1736 m. prancūzų mokslininkas Henris Louis Duhamelis du Monceau išskyrė gryną sodą, o po metų nustatė, kad soda ir potašas (kalio karbonatas) yra du skirtingi junginiai.

Iki XVIII a. pabaigos buvo naudojama tik gamtinė soda, kuri buvo labai brangi. 1791 m. prancūzų chemikas Nicolas Leblanc’as išrado sodos gamybos iš natrio sulfato, kalcio karbonato ir anglies būdą. Mokslininkas rašė, kad lydant šį mišinį jo paviršiuje susidaro daug liepsnelių, panašių į žvakių liepsneles, kurios išnyksta susidarius sodai. Vėliau jis įkūrė sodos gamyklą, kuri per Prancūzijos revoliuciją (1789 m.) kartu su sodos gamybos patentu iš jo buvo atimta.

Vėliau N.Leblanc’o sodos sintezės metodą pakeitė geresnis. 1861 m. belgų chemikas Ernestas Solvay pasiūlė sodą gaminti amoniakiniu būdu iš valgomosios druskos, kalcio karbonato ir amoniako.

Šis metodas naudojamas ir šiais laikais.

Lietuviai stiklui ir muilui gaminti naudojo vietinę žaliavą – medienos pelenus. 1940 m. vasario 8 d. laikraštis „Trimitas“ rašė, kad lietuviams jau nereikės sodos atsivežti iš užsienio, nes ir Lietuvoje bus sodos fabrikas. Karas ir okupacija šiuos planus pakeitė. Šiais laikais į Kauno stiklo fabriką soda dažniausiai importuojama iš Lenkijos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.