Rusijos gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo Aleksejaus Žuravliovo perspėjimas nuskambėjo Suomijai ruošiantis prisijungti prie NATO, jos pavyzdžiu ketina sekti ir Švedija.
„Jei Suomija nori prisijungti prie šio bloko, mūsų noras suabejoti šios valstybės egzistavimu yra visiškai teisėtas. Tai logiška, – teigė A.Žuravliovas interviu valstybinei televizijai „Rossija 1“ metu. – Jei mūsų valstybei grasins Jungtinės Valstijos, ir gerai. Štai jums „Sarmat“. Jei manote, kad Rusija neturėtų egzistuoti, iš jūsų liks tik branduoliniai pelenai. O Suomija sako, kad pritaria JAV. Ką gi, stokite į vieną gretą“.
Praėjusį mėnesį Rusija išbandė naują tarpžemyninę raketą ir paskelbė, kad kovinė galvutė, kuria gali būti taikomasi į Europą ir JAV, bus panaudota iki rudens. Raketa „Sarmat“ gali nešti 10 ar daugiau branduolinių kovinių galvučių ir maskuoklių bei smogti taikiniams, esantiems už tūkstančių kilometrų.
Paklaustas, ar Rusija dabar dislokuos branduolinius ginklus pasienyje su Suomija, jis atsakė: „Kodėl turėtume? Mums to nereikia. Naudodami „Sarmat“ galime smogti iš Sibiro ir net pasiekti Jungtinę Karalystę. O jei smogsime iš Kaliningrado... Taikinį su hipergarsine raketa pasiektume per 200 sekundžių – taigi pirmyn, vaikinai. Suomijos pasienyje turėsime ne strateginių ginklų, o „Kinzhal“ klasės – tokį, kuris Suomiją pasieks per 20 ar net 10 sekundžių“.
Rusija išreiškė nepasitenkinimą Suomijos ketinimu prisijungti prie NATO ir pareiškė, kad, siekdama sustabdyti grėsmių savo nacionaliniam saugumui didėjimą, imsis tiek karinio-techninio, tiek kitokio pobūdžio „atsakomųjų veiksmų“.
A.Žuravliovas teigė, kad JAV ir Jungtinė Karalystė provokuoja Suomiją prisijungti prie NATO. „Suomiai neturi kuo su mumis pasidalyti. Jie iš mūsų gauna daugiau kaip 90 proc. dujų, medienos ir daug daugiau. Kam naudinga kovoti? Suomiams? Jie nebijo, kad Rusija juos puola. Žinoma, anksčiau ar vėliau amerikiečiai privers juos išsigąsti. Jau privertė Ukrainą, dabar bando įtikinti Lenkiją ir Rumuniją. Ir, kaip rodo praktika, jiems tai pavyksta“.
Naujienų agentūros „RIA“ duomenimis, Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pareiškė, kad jei NATO dislokuos branduolines pajėgas ir infrastruktūrą arčiau Rusijos sienos, Maskva imsis atitinkamų atsargumo priemonių.
Jis pridūrė, kad Maskva neturi priešiškų ketinimų Suomijos ir Švedijos atžvilgiu ir nemato „realių“ priežasčių, kodėl šios dvi šalys turėtų prisijungti prie NATO aljanso.
Interviu, kuriame netrūko vaizdingų replikų, (pavyzdžiui, Baltijos šalių – Lietuvos ir Estijos – pavadinimo blakėmis), A.Žuravliovas taip pat teigė, kad Vladimiro Putino gimtinė Sankt Peterburgas gali tapti pirmuoju NATO taikiniu kare su Rusija bei pridūrė, kad JAV „padarys viską, kad įvyktų trečiasis pasaulinis karas“.
„Jos [JAV] galės visas savo problemas priskirti karui – taip elgėsi Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu. Jie iš savo krizės išbrido tik dėl karo Europoje. Tačiau yra didelis pavojus: kas gali garantuoti, kad nebus paleistos branduolinės raketos? Aš to negarantuoju“, – teigė A.Žuravliovas.
Rusijos energijos tiekėjas „RAO Nordic“ teigia, kad nuo praėjusio šeštadienio dėl apmokėjimo problemų ir didėjančios įtampos tarp abiejų šalių sustabdė elektros energijos tiekimą Suomijai. Suomijos tinklo operatorius teigė, kad Rusija šaliai teikė tik nedidelę dalį šalies elektros energijos ir kad ją galima pakeisti alternatyviais šaltiniais.
„Fingrid“ aiškino, kad Rusijai sustabdžius elektros tiekimą nesitikima patirti elektros energijos trūkumo – iš Rusijos Suomijai tiekiama tik apie 10 proc. elektros energijos.
Parengta pagal „The Independent“.
