Sukūrė maisto švaistymo problemą sprendžiantį įrankį: tarp lietuvių populiarėja veganiški patiekalai

Maisto švaistymas išlieka opia šių laikų problema. 2020 metais atliktas „Rimi“ Baltijos šalių gyventojų tyrimas atskleidė, jog net 90 proc. šalių gyventojų išmeta maisto produktus. Spėjama, jog maisto švaistymo tendencija ir toliau augs, todėl įmonė kartu su danų startuoliu „Plant Jammer“ savo pirkėjams pasiūlė dirbtinio intelekto šefo „Gaminu, neišmetu“ paslaugą, kuri ne tik padeda mažinti maisto atliekas, bet ir skatina maitintis sveikatai palankiau. Išanalizavus 2021.06–2022.04 laikotarpio rezultatus paaiškėjo, kurie produktai užsilieka lietuvių virtuvėse, o kokie – tampa dažniausiu patiekalų ingredientu.

Maisto švaistymas išlieka opia šių laikų problema.<br> 123rf nuotr.
Maisto švaistymas išlieka opia šių laikų problema.<br> 123rf nuotr.
 Įmonė kartu su danų startuoliu „Plant Jammer“ savo pirkėjams pasiūlė dirbtinio intelekto šefo „Gaminu, neišmetu“ paslaugą.<br> Pranešimo sp. nuotr.
 Įmonė kartu su danų startuoliu „Plant Jammer“ savo pirkėjams pasiūlė dirbtinio intelekto šefo „Gaminu, neišmetu“ paslaugą.<br> Pranešimo sp. nuotr.
Bendrovės socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas.<br>  Pranešimo sp. nuotr.
Bendrovės socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas.<br>  Pranešimo sp. nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 16, 2022, 1:01 PM

Veganiška mityba aplenkė vegetarišką

Pastaruoju metu maisto tendencijos neabejotinai krypsta link sveikatai palankesnės ir tvaresnės mitybos, kurią gali pasiūlyti veganizmas. Veganai nuo vegetarų skiriasi tuo, kad nevartoja jokio gyvulinės kilmės maisto, įskaitant medų, kiaušinius, želatiną ir pieno produktus. Maisto pramonė nesiliauja kurti veganiškų maisto produktų alternatyvų: veganiški sūriai, mėsos ir dešrelių, pieno produktų pakaitalai – visa tai tik dar labiau skatina atsigręžti į augalinę mitybą.

„Išanalizavę „Gaminu, neišmetu“ populiariausių receptų rezultatus (įrankiu šiais metais pasinaudojo apie 3 tūkstančius vartotojų Lietuvoje) galime matyti, jog per pastaruosius metus žmonės stengėsi maitintis sveikatai palankiau ir net įvertino veganizmą kaip galimybę keisti gyvenimo būdą. Kilus pandemijai, kai kurie pirkėjai padidino augalinių produktų vartojimą. Pagal naujausias dirbtinio intelekto šefo tendencijas veganiška mityba tampa populiaresnė už vegetarišką“, – pastebi bendrovės socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas.

„Gaminu, neišmetu“ mitybos įrankyje atspindėti pasirinkimai per pirmuosius šių metų mėnesius: veganiškus patiekalus rinkosi 18 proc. žmonių, mažai angliavandenių turinčius patiekalus – 6 proc., daug baltymų turinčius produktus – 4 proc., o vegetariškus – 3 proc. įrankio naudotojų.

„Veganiškų prekių kategorijos pardavimai įmonės parduotuvėse kasmet didėja, palyginus 2020 ir 2021 metų rezultatus pardavimai augo 32%, todėl prekybos tinklas nuolat peržiūri ir plečia savo asortimentą. „Nors didžiausią veganiško asortimento pasirinkimo dalį sudaro augaliniai gėrimai, ledai bei jogurtų pakaitalai ir jų pasiūla iš gamintojo pusės yra didžiausia, tačiau mes plečiame savo asortimentą ir mažesnėse veganiškų produktų kategorijose. Pastebime, kad pirkėjai ieško ir nori nusipirkti tokių gaminių, todėl stengiamės jiems pasiūlyti kuo įvairesnį ir platesnį asortimentą“, – teigia L.Aleliūnas.

Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, puiku, kad žmonės pradeda labiau domėtis tuo, ką valgo, veganai vartoja daugiau daržovių, tad gauna ir didesnį kiekį skaidulų, kai kurių vitaminų, fitonutrientų. Tačiau, anot specialistės, bet kuris maitinimosi būdas gali būti ir palankus sveikatai, o taip pat ir ją žalojantis, tad labai svarbu visavertiškai susidėlioti mitybos racioną, kad netrūktų jokių, sveikatai naudingų maistinių medžiagų bei mineralų.

Įmonė savo veikla siekia daryti teigiamą įtaką sprendžiant aplinkosaugos problemas ir jau kurį laiką vysto bei įgyvendina įvairius skaitmeninius sprendimus, padedančius gyventi tvariau, o tuo pačiu – ir palankiau sveikatai: „Šiuo atveju pirkėjams tereikia apsilankyti „Rimi.lt“ svetainėje ir specialioje „Gaminu, neišmetu“ skiltyje pažymėti šiuo metu šaldytuve ar virtuvės spintelėse turimus maisto produktus, o virtualus virtuvės šefas pateikia sveikų ir kokybiškų receptų pasiūlą, iš jau turimų produktų. Tai vienas iš būdų, kaip galime prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo“, – pažymi L.Aleliūnas.

Populiarėja egzotiškos virtuvės patiekalai

Pasak L.Aleliūno, meksikietiškas ir indiškas maistas smarkiai populiarėja klasikinio itališko ir prancūziško maisto sąskaita. Vasario bei kovo mėnesiais „Gaminu, neišmetu“ įrankyje Lietuvoje vyravo meksikietiška virtuvė – ją rinkosi net 11 proc., antroje vietoje pagal populiarumą buvo itališka – 9 proc., tačiau ją sparčiai vijosi indiškos virtuvės patiekalai – 7 proc. Tuo tarpu kinų maistas sudarė vos 3 proc. pasirinkimo.

„Šie rezultatai rodo, jog pirkėjai pasiilgo naujų skonių ir mielai ant savo valgomojo stalo patiektų naujus, netradicinius patiekalus, tačiau dauguma žmonių įpratę gaminti pagal vos kelis receptus. Jiems įrankis padeda iš jau namuose turimų produktų pasigaminti egzotiškesnius receptus ir kasdienybei suteikti įvairovės prieskonių. Dažniausiai pasirenkamos patiekalų sudedamosios dalys: česnakai, morkos, bulvės, pomidorai, svogūnai, paprikos, agurkai, bazilikas bei kopūstai. Tai rodo, kad žmonės ieško sveikatai palankesnių receptų, kuriuose būtų pakankamai vitaminų turinčių daržovių“, – pastebi bendrovės socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas.

Pasak E.Gavelienės, kiekvienas maitinimosi būdas gali turėti tiek privalumų, tiek trūkumų. „Kalbant apie sveikatai palankaus maitinimosi principus, mūsų tikslas – savo racione turėti kuo įvairesnių produktų, o ne juos išbraukti. Tiek mėsa, tiek produktai, pavyzdžiui, iš sojos pupelių turėtų rasti vietą kasdieniame žmogaus mitybos racione. Įvairovė visada turi būti pirmoje vietoje“, – teigia gydytoja dietologė.

„Gaminu, neišmetu“ įrenginio statistikos rezultatai taip pat rodo, kokie patiekalai tarp vartotojų buvo patys populiariausi. Pirmose vietose karaliauja aromatingas ir prieskoniais turtingas indiškas patiekalas Tikka Masala bei indiškas avinžirnių troškinys Chana Masala. Populiarūs išlieka ir makaronai, kepti ryžiai, orkaitėje keptos daržovės, kreminės sriubos, burritos bei karis: „Imbieras, ciberžolė bei kiti Azijos skoniai yra vieni mėgstamiausių lietuvių prieskonių. Tuo tarpu duona – vis dar išlieka populiariausias pirkėjų vartojamas maisto produktas“.

Pasak L.Aleliūno, maisto švaistymas yra pagrindinis mūsų laikų iššūkis: „Maisto praradimas turi tiesioginės įtakos aplinkai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios prisideda prie klimato kaitos. Visi maisto gamybai naudojami ištekliai: vanduo, žemė, energija, darbo jėga – taip pat yra švaistomi. Tik suvieniję jėgas galime įveikti šį iššūkį, todėl svarbu prisiimti atsakomybę, suvokti savo vaidmens svarbą ir įsipareigoti mažinti išmetamo maisto kiekius. Savo pavyzdžiu siekiame parodyti, jog šis ilgalaikis iššūkis gali būti ne tik tvarus, bet ir edukuojantis“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: NATO plėtra Madrido susitikime – lūkesčiai ir realijos