Karybos analitikai: dėl branduolinio ginklo panaudojimo Kremliuje gali įvykti perversmas

Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas bei pateikia įvykių analizes keliais lygmenimis: politiniu, strateginiu, operaciniu ir taktiniu. Autoriai sutiko savo įžvalgomis pasidalyti ir su Lrytas.lt skaitytojais.

 Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas sutiko savo įžvalgomis pasidalyti ir su Lrytas.lt skaitytojais.<br> lrytas.lt iliustr.
 Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas sutiko savo įžvalgomis pasidalyti ir su Lrytas.lt skaitytojais.<br> lrytas.lt iliustr.
  Ukrainos vaikai žaidžia teritorinės gynybos kovotojus, patruliuojančius Stojankos kaime Kijevo regione, 2022 m. gegužės 19 d.<br> AFP / Scanpix nuotr.
  Ukrainos vaikai žaidžia teritorinės gynybos kovotojus, patruliuojančius Stojankos kaime Kijevo regione, 2022 m. gegužės 19 d.<br> AFP / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas

May 20, 2022, 8:01 AM, atnaujinta May 23, 2022, 9:00 AM

Jūsų dėmesiui – gegužės 19 dienos padėties apžvalga.

Politinis strateginis lygmuo

JAV prezidentas Joe Bidenas pritarė Suomijos ir Švedijos siekiui įstoti į NATO ir garantavo, kad JAV „bendradarbiaus“ su šiomis šalimis, jei proceso metu įvyktų „agresija“ jų atžvilgiu. Be to, J.Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sulivanas informavo, kad dėl Skandinavijos šalių kalbėjosi su Turkijos kolegomis ir davė suprasti, jog Turkijos sprendimas galiausiai bus pozityvus. Matyt, Recepas Tayyipas Erdoğanas eilinį kartą prašys daug pinigų ir kurdus (PKK ir YPG) paskelbti teroristais. Kad gaus daug pinigų, tai aišku.

JT vadovas António Guterresas siekia atkurti Ukrainos grūdų tiekimą ir atgaivinti Rusijos trąšų eksportą. Tam reikia visų didžiųjų valstybių paramos.

Moldovos prezidentė Maia Sandu pareikalavo išvesti Rusijos kariuomenę iš Padniestrės. Ji pažymėjo, kad Rusijos karių buvimas ten pažeidžia Moldovos neutralumo statusą. Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Padniestrėje atsidūrė ten įsikūrusi Rusijos pajėgų Sovietų Sąjungos 14-osios armijos įpėdinė – operatyvinė grupė (OGRF). Ji tapo dalies Moldovos teritorijos okupaciniu placdarmu. 2018 m. birželį JT Generalinė Asamblėja paragino Rusiją išvesti savo karius iš Padniestrės, tačiau Rusija šią rezoliuciją pavadino „propagandiniu žingsniu“.

Daugelis žiniasklaidos šaltinių kalba apie greitu laiku Kremliuje galintį įvykti perversmą. Mes manytume, kad tai tikrai gali įvykti – tik ne dėl esamos ar tariamos Vladimiro Putino ligos, o dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Rusijos saugumo tarnybų elitas supranta, kad karas su Ukraina faktiškai pralaimėtas, tačiau V.Putinas toliau klampina visus į karo mėsmalę. Būtent V.Putino įsakymas panaudoti branduolinį ginklą gali tapti jo pašalinimo pretekstu.

Pasakų bobutė Marija Zacharova be to, kad vis prisimena pasaką apie Vašingtono vykdomus biologinio ginklo tyrimus Ukrainoje, pradėjo sekti naują – apie 40 kilometrų ilgio sunkvežimių su Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos numeriais koloną. Ji neva stovi nuo Nicos iki Italijos, sunkvežimiai pilni grūdų, paimtų (suprask, pavogtų) iš Ukrainos, skirtų Europai pamaitinti. Taip, Kremliaus politinių pasakų skyriaus kūrybinė grupė kaip reikiant išsisėmė.

Operacinis lygmuo

Be esminių pakitimų. Vienas iš orkų vadų Aleksandras Žuravliovas Ukrainos šiaurėje stiprino Rusijos pajėgų pozicijas ties valstybių siena – tam, kad užkirstų kelią galimam Ukrainos pajėgų kontrpuolimui šiaurės ir šiaurės rytų kryptimi. Tuo tarpu vyriausiasis ogras Aleksandras Dvornikovas toliau koncentravo pajėgas pietuose, siekdamas išlaikyti ir stiprinti pozicijas Chersono – Berdiansko ašyje bei tęsdamas raketų ir artilerijos smūgius palei fronto liniją.

Taktinis lygmuo

Okupantai nesėkmingai vykdė atakas keliomis kryptimis.

Rusai artilerijos ir minosvaidžių ugnimi apšaudė gyvenvietes Černihivo ir Sumų regionuose, raketomis apšaudė Desnos kaimą.

Avdijivkos kryptimi priešas puolė Jurjevkos gyvenvietės rajoną, patyrė nuostolių ir atsitraukė. Novokalinovo ir Pervomajsko gyvenviečių rajone priešo puolimas nebuvo sėkmingas.

Charkivo kryptyje okupantai deda pastangas išlaikyti užimtas teritorijas, siekdami atgauti prarastas pozicijas vykdo kontratakas.

Slaviansko kryptimi okupantai pralaimėjo mūšį prie Bolšaja Kamyševaha kaimo, patyrė didelių nuostolių ir buvo priversti pasitraukti į anksčiau užimtas pozicijas.

Skelbiama, jog dėl Rusijos kariškių nepasitenkinimo karu prieš Ukrainą į kai kuriuos dalinius infiltruojami agentai ir informatoriai.

Rusijos „žiniasklaida“ praneša, jog atitraukiama dalis pajėgų iš Sirijos – kad sustiprintų pozicijas Ukrainoje. Rusijoje į kariuomenę pradėta šaukti studentus.

Melitopolyje ukrainiečių partizanai sunaikino aukšto rango Rusijos karininkų grupę.

Visiškai išardžius Ukrainos rytuose numuštą Rusijos nepilotuojamą karinį žvalgybinį ir artilerijos ugnies koregavimui skirtą lėktuvą „Orlan-10“ (pagamintas 2022 m. 02 mėn.), jame rasta moderni Prancūzijoje pagaminta dvigubos paskirties termovizinė matrica „Lynred PYCO-640–046“ (Ulis). Sankcijos technologijoms, a?

Komentaras

Europos Komisija pateikė informacijos apie ateities planus ir Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Rusija ES tiekia (reikiamų) 40 proc. gamtinių dujų ir 27 proc. naftos. Už tai ES kasmet Rusijai sumoka apie 400 mlrd. eurų. Šiomis (ir kitomis) ES valstybių lėšomis finansuojamas Kremliaus karas Ukrainoje. Kovo mėnesį buvo paskelbta „REPowerEU“ strategija, kurios tikslas – per šiuos metus dviem trečdaliais sumažinti rusiškų dujų importą. Atnaujintuose pasiūlymuose skelbiama, jog ES planuoja visiškai atsisakyti rusiškos energijos iki 2030 m.

ES strategai suka galvas, ką daryti. Taupyti energiją? Supaprastinti teisės aktus, reglamentuojančius saulės ir vėjo jėgainių statybą? Apšiltinti pastatus ir pasiekti, kad iki 2030 m. žalioji energija patenkintų 45 proc. energijos poreikių? O gal investuoti iki 12 mlrd. eurų į vamzdynus ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus? Dar galima, žinoma, padidinti dujų ir naftos importą iš kitų šalių, įskaitant Egiptą, Izraelį ir Nigeriją.

Deja, tenka konstatuoti, jog šiandieninei energetinei krizei Vakarai – ypač kalbant apie ES – nebuvo pasirengę. Europos šalių sostinių biurokratai užmerkdami akis prieš Rusijos karo nusikaltimus Sirijoje laimingi skaičiavo augantį BVP, o atvirais Rusijos grasinimais pradėti plataus masto karinius veiksmus (ir ne tik Ukrainoje) niekas netikėjo.

2011-iais Angelos Merkel ir Dmitrijaus Medvedevo atidaryto „Nord Stream-1“ nesustabdė Krymo ir Donbaso okupacija. Atvirkščiai, džiaugsmingai plojant katučių, nutiesta nauja triūba „Nord Stream-2“. Visą tą laiką, nuo 2008-jų pradėtos agresijos Sakartvele pradžios, nekalbant apie 2014-jų Krymo okupaciją, Vakarai nematė ar nenorėjo matyti, beveik atvirai sukiodami pirštą prie smilkinio, kai Lietuvos kariuomenės SKD (tuomet Informacinių užduočių skyrius) dėjo visas pastangas įspėti apie Rusijoje bundantį fašizmą ir imperialistines užmačias.

Deja, dar ir šiandien, žiūrėdami plačiai užmerktomis akimis, net ir Lietuvoje atsiranda ponų, kurie siūlydami pirkti kruviną naftą ir finansuoti Ukrainos vaikų žudynes, tik gūžteli pečiais: realpolitik. Tokia ne tikrovę atspindinti, o bestuburė politika gali mus visus atvesti į naują žmonijos istorijos etapą, kai vėl praktikuosime šaknelių rinkimą miške.

Mes turime kitą planą: pribaigti Kremliaus režimą dabar; netikėti jokiais naujais gerais putinais; demontuoti ir nuteisti nusikalstamas struktūras, o su Maskva kalbėti tik jėgos kalba – kol kas ten nėra žmonių, gebančių diskutuoti prie arbatos puodelio.

A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.