Bet senųjų laikų juvelyrai naudojo vario grynuolius – jiems pavidalą suteikdavo pakaitinę virš ugnies.
Maždaug prieš 7000 metų įvyko lūžis: Turkijos rytuose ir Irano kalnyne žmonės išmoko statyti krosneles, kuriose buvo pasiekiama aukštesnė nei paprastame lauže temperatūra. Šiose krosnelėse jie pradėjo kaitinti vario rūdą. Susidarydavo šlakai ir galiausiai – švarus, grynas varis.
Iš rūdos išgautą metalą kalant arba lydant ir stingdant dažniausiai molinėse formose buvo galima pasigaminti įvairių įrankių arba papuošalų.
2800 m. prieš mūsų erą žmonės veikiausiai atsitiktinai atrado būdą, kaip minkštą varį padaryti tvirtesnį: į žaizdrą, kuriame lydosi varis, įmetus šiek tiek alavo susidarydavo kietesnis lydinys – bronza.
Dar po 1500 m. prasidėjo naujas metalo amžiaus etapas – geresnėse krosnyse pradėta lydyti geležies rūdą. Pirmieji iš rūdos geležį išgavo hetitai. XII–X a. pr.m.e geležies gamybos technologija paplito Mažojoje Azijoje, Egipte, Palestinoje, Sirijoje, Mesopotamijoje, Užkaukazėje ir Indijoje. Europoje pirmieji šia technologija XII–XI a. pr.m.e išmoko naudotis graikai, kiek vėliau – rytinės ir pietinės Italijos gyventojai.
Apie VIII a. pr.m.e geležiniai dirbiniai plačiai paplito po Europą ir per kelis šimtus metų išstūmė daugumą kitų metalų.
Dabar plienas – geležies ir anglies lydinys – yra viena svarbiausių žmonijai medžiagų.
Tarp 1700 ir 1400 m. pr.m.e dabartinėje Lietuvos teritorijoje atsirado pirmieji svetur pagaminti bronziniai dirbiniai – kirviai, kalavijai, durklai. Apie bronzos amžiaus vidurį baltai jau ir patys išmoko juos lydyti naudodami molines, akmenines ir vaškines formas. Spalvotųjų metalų žaliava į Lietuvą, matyt, gabenta lydinių pavidalu.
I a. mūsų eros pradžioje baltai išmoko iš balų rūdos išgauti geležį: rūdą kasdavo vasarą, perplaudavo, džiovindavo, smulkindavo ir tik rudenį ar žiemą lydydavo. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais iš balų rūdos gaunama geležis patenkindavo visus svarbiausius gyventojų poreikius. Lietuvos kalviai tik XX a. pradžioje nustojo lydyti geležį iš balų rūdos.
Archeologai teigia, kad lietuviai mokėjo gaminti net Damasko plieną: iš jo nukaldinti kalavijo fragmentas ir ietigaliai rasti X–XI a. Gintališkės kapinyne (Plungės r.). Manoma, kad šios technologijos mūsų protėviai išmoko iš kaimynų germanų.
